Kaip trečiadienį naujienų agentūros ELTA salėje surengtoje
spaudos konferencijoje aiškino trečiuoju asmeniu byloje patraukta
Nepriklausomybės akto signatarė Zita Šličytė, byla nagrinėjama nuo
2004-ųjų. A. Klimaitis, siekiantis apginti savo garbę ir orumą,
teismo posėdžiuose nedalyvauja, jam atstovauja advokatas Aivaras
Raišutis.
„Garbės ir orumo įžeidimo klausimai yra labai subtilūs. Mes
norėjome, kad jis savo ieškinį asmeniškai, o ne per advokatą, kuris
nieko nežino, paaiškintų. Todėl teismo prašėme pripažinti ieškovo
dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Mūsų prašymą teisėja J. Šiškina
trečiadienį atmetė, motyvų nenurodė“, - sakė Z. Šličytė.
Pasak jos, advokatas teismą tikino, kad A. Klimaitis yra
išvykęs į Austriją, esąs užsiėmęs ir negalįs atvykti. Z. Šličytė
piktinosi, kad du trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys - ji ir
Juozas Karvelis - yra klaipėdiškiai, ir į teismus jau penktus metus
važinėja kelis šimtus kilometrų, savo garbę ginantis asmuo atvykti
nesiteikia, o teismas irgi nemato būtinybės jam dalyvauti
nagrinėjant ieškinį.
Taip pat trečiuoju asmeniu patraukta disidentė Nijolė Sadūnaitė
sakė, jog teismo posėdis jai priminė sovietmetį, kai ji buvo
teisiama ir negirdima.
„Ko mes prašėme teismo, vis buvo atmesta be jokio motyvo,
kadangi A. Klimaičio advokatas pasakė, kad tie dalykai atmestini.
J. Šiškina pakartojo kaip miško aidas „atmetu“ be jokių motyvų“, -
apgailestavo N. Sadūnaitė.
Byloje trečiaisiais asmenimis patraukti asmenys, tarp kurių yra
1991 metų sausio 13-ąją žuvusiųjų šeimos narių, disidentė N.
Sadūnaitė, Nepriklausomybės akto signatarų, 2004 metų birželio 15
dieną pasirašė piliečių memorandumą „Dėl Kazimieros Prunskienės
valstybinio nepatikimumo“.
„Memorandumo tikslas buvo, kad K. Prunskienė nebūtų išrinkta
Prezidente. Ji ir netapo. Yra du nepanaikinti teismo sprendimai:
vienas - pripažinęs K. Prunskienę KGB agente, kitas -
nepripažinęs“, - aiškino Z. Šličytė.
Pasak signatarės, memorandume buvo pacituoti du dokumentai iš
1995 metais išleisto dokumentų rinkinio „Iš naujosios Lietuvos
istorijos“. Jame buvo teigiama, kad „K. Prunskienė palaikė ryšius
su KGB agentu A. Klimaičiu“. Šį memorandumą pacitavo žiniasklaidos
priemonės, kurias A. Klimaitis netrukus padavė į teismą.
„Jis devynerius metus (1995-2004 metais) neginčijo dokumentų
rinkinio. Jis neslaptas. Mes galėjome reikšti savo nuomonę ir
cituoti, bet po sėkmingo K. Prunskienės debiuto teismuose jis
nutarė, kad reikia ir jam tai pabandyti“, - sakė Z. Šličytė.
Signatarė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas skundžia teismui
ne originalų dokumentų rinkinį, o žiniasklaidos priemones.
„Norint sakyti, kad KGB archyve rastas dokumentas yra
neteisingas, reikia įrodyti, kad jis suklastotas. (...) Jis negali
jo nuginčyti“, - svarstė Z. Šličytė.
ELTA primena, jog 2007 metais teismas panaikino Liustracijos
komisijos sprendimą, kuriuo A. Klimaitis buvo pripažintas
bendradarbiavęs su KGB. Antrą dešimtmetį dėl to besibylinėjantis A.
Klimaitis agento „Kliugerio“ etiketės tada atsikratė antrą kartą.
Pirmą kartą A. Klimaičiui palankus teismo sprendimas buvo
priimtas 2006 metais. Liustracijos komisija tuomet buvo įpareigota
iš naujo nagrinėti A. Klimaičio bylos medžiagą, tačiau komisija
pakartotinai pripažino jį buvus slaptu KGB bendradarbiu, turėjusiu
slapyvardį Kliugeris.
Verslininkas šį sprendimą vėl apskundė, o Vilniaus apygardos
teismas vėl panaikino Liustracijos komisijos verdiktą,
konstatuodamas, kad surinkti dokumentai neįrodo A. Klimaičio
sąmoningo bendradarbiavo su KGB.
Pirmoji baudžiamoji byla dėl A. Klimaičio galimų ryšių su KGB
iškelta dar 1992 m. Tačiau vėliau prokurorai paskelbė, kad A.
Klimaitis esą nežinojęs sąmoningai bendradarbiaujantis su KGB
darbuotojais, o tik buvo išnaudojamas kaip informacijos šaltinis.