W.Safire'as mirė slaugos ligoninėje Rokvilio mieste Merilande
nuo kasos vėžio, sakė „The New York Times“ atstovė spaudai Diane
McNulty.
Liberalios pakraipos dienraštyje W.Safire'as išsiskyrė savo
konservatyviomis pažiūromis. 1978 metais šis žurnalistas pelnė
Pulitzerio premiją už kritinį straipsnį apie tuometę JAV
finansų politiką. Nuo 1979 metų jis taip pat pradėjo rašyti
dienraščio skiltyje „Apie kalbą“ (On Language), kurioje nagrinėjo
žodžių ir posakių kilmę bei propagavo jų teisingą vartojimą.
W.Safire'as dešimtmetį buvo Pulitzerio premijų tarybos narys, o
iš dukart per savaitę pasirodančios „The New York Times“ politikos
straipsnių skilties pasitraukė 2005 metais.
Paskutinis W.Safire'o straipsnis šiame dienraštyje buvo
išspausdintas prieš dvi savaites.
„The New York Times“ leidėjo Arthuro O.Sulzbergerio pranešime sakoma, kad šio žurnalisto mirtis yra
didelė netektis.
„Billo skiltys „The New York Times“ nepriklausomų apžvalgų
puslapyje ir mūsų žurnale „Sunday Magazine“ dešimtmečius
džiugino mūsų skaitytojus įžvalgiais politiniais komentarais,
kruopščiomis mūsų šalies įvykių analizėmis ir, be abejo, savo
nuostabiais pamokymais apie kalbos vartojimą ir jos klaidas“, - rašo
A.O.Sulzbergeris.
W.Safire'as pradėjo bendradarbiauti su „The New York Times“ 1973
metais, o anksčiau dirbo politikų viešųjų ryšių srityje. 1968
metais jis pradėjo dirbti R.Nixono kalbų rašytojų grupėje
Baltuosiuose rūmuose.
Jo plunksnai priskiriami epitetai „tuščiažodžiaujantys
negatyvizmo nabobai“ ir „isteriški istorijos hipochondrikai“, kuriais
tuometinis viceprezidentas Spiro Agnew apibūdino JAV
žiniasklaidą.
W.Safire'as buvo vedęs ir turėjo du vaikus.
Jis yra parašęs keletą novelių, tarp jų didelio populiarumo
sulaukusią istoriją „Visiškas atvirumas“ (Full Disclosure), taip
pat keletą nemeninių knygų apie politiką ir kalbą.
Niujorke gimęs žurnalistas buvo populiarus netgi tarp
skaitytojų, kurie nepritarė jo deklaruotoms konservatyvioms
politinėms pažiūroms, nes W.Safire'as juos entuziastingai ragindavo
prisidėti, aiškinantis šiuolaikinės kalbos etimologiją ir
keistenybes.
Prieš dvi savaites dienraščio skiltyje „Apie kalbą“
išspausdintame straipsnyje W.Safire'as užbaigė citata iš vieno
skaitytojo laiško, kurioje šis dėkojo žurnalistui už įdomias
pastabas, atgaivinusias prisiminimus apie „laimingiausias jaunystės
dienas“.
