Maskvoje vakar nuaidėję šūviai iš buvusios Rusijos krepšinio žvaigždės, o dabar trenerės 35 metų Anos Archipovos atėmė vyrą, o iš jųdviejų ketverių metų dvynių – tėvą.
„Kai vyras ir žmona užsiima tuo pačiu, ir gerai, ir blogai.
Anądien su Ana apie krepšinį kalbėjomės iki trečios valandos nakties.
Tai negerai. Esant mano amžiaus, su tokia gražia moterimi naktį reikėtų daryti kai ką kita“, – praėjusiais metais „Lietuvos rytui“ Maskvoje kalbėjo Š.Kalmanovičius.
Iš pradžių – tarnybinis romanas
Kai Š.Kalmanovičius 2002 metais ėmėsi vadovauti UGMK komandai Jekaterinburge, Ana dar buvo jos kapitonė.
Tarnybinis romanas baigėsi vestuvėmis ant Maskvos upės kranto, prabangiame jachtų klube.
Dainas jauniesiems dovanojo visa Maskvos estrados grietinėlė – Nikolajus Baskovas, Josifas Kobzonas ir Zemfira, o dizaineris Valentinas Judaškinas pasiuvo suknelę Š.Kalmanovičiaus dukteriai iš antrosios santuokos Danielai.
„Man Šabtajus buvo įdomus ne dėl pinigų, o kaip asmenybė, – tada patikino šviesiaplaukė A.Archipova, 2005-ųjų rugpjūtį pagimdžiusi dvynukus. – Moteris traukia ne turtai, o ta jėga, kuri pavertė vyrą turtuoliu.
Mane labai sužavėjo būtent Šabtajaus jėga“.
Kalmanovičiaus sistema
Pasakodama apie „Spartak“ krepšinio mokyklą A.Archipova vis užsimindavo apie „Kalmanovičiaus sistemą“.
Atrodo, šie žodžiai Rusijos krepšinio pasaulyje jau tapo terminu arba Kalmanovičiai to norėtų.
„Šioje sistemoje svarbiausia – požiūris į žaidėją kaip į asmenybę, – paaiškino buvusi Rusijos rinktinės įžaidėja, pati nuo mažens gyvenusi sovietiniuose sporto internatuose. – Jeigu tau skauda koją, versiuosi per galvą, kad tik ją pagydyčiau.
Jeigu naktį suskaudo dantį, paskambinsiu kad ir prezidentui, bet viskas bus sutvarkyta. Jeigu trina sportiniai bateliai – rytoj nupirksime kitus.
Jei su žmogumi kalbi kaip su profesionalu, jis taip ir elgiasi. Nesvarbu, kad jam – tik 14 ar 15 metų“.
Penkiolikamečių komandų krepšininkai ir krepšininkės yra surinkti net iš Voronežo ir Volgogrado, gyvena bendrabutyje, gauna stipendiją ir nemokamą maitinimą.
Per treniruotes – muzika
Š.Kalmanovičiaus krepšinio pasaulyje neįprastų dalykų neišvengsi net mokykloje. Muzika per treniruotę – vienas jų.
Kompaktines plokšteles keičia Aronas Berznitskis, save vadinantis komandos psichologijos treneriu.
„Norėjosi praskaidrinti nuotaiką, todėl apšilimui reikėjo greitos muzikos, o per tempimo pratimus – lėtesnės“, – švaria lietuvių kalba paaiškino 61 metų psichologas iš Vilniaus, beveik prieš dvidešimt metų emigravęs į Izraelį.
Išjungęs muziką jis išsitraukė tambūriną ir, krepšininkėms atliekant pratimus, muzikos instrumentu ėmė mušti ritmą.
Būta ir pergalių, ir nuoskaudų
Savo neįprastą metodiką Š.Kalmanovičiaus komandose A.Berznitskis taiko jau nuo „Žalgirio“ triumfo Eurolygoje metų.
Tuomet treneris Jonas Kazlauskas nebuvo sužavėtas psichologo atsiradimo komandoje, tačiau susitaikė su klubo šeimininko užgaida.
O ji, pasirodė, netrukdė lietuviams tapti Eurolygos čempionais.
Praėjusio dešimtmečio pabaiga buvo nuostabūs laikai Lietuvos krepšiniui ir Š.Kalmanovičiui, kai „Žalgiris“ dvejus metus iš eilės iškovojo Europos krepšinio trofėjus.
Bet nuoskaudų liko. Neskanus buvo ne tik Š.Kalmanovičiaus pasitraukimas iš Kauno klubo 2000-aisiais, bet ir atmosfera, kuri supo šio rėmėjo atvykimą į „Žalgirį“ 1995-aisiais.
Laikinoji sostinė pasiuto, kai Arvydas Sabonis pakvietė Š.Kalmanovičių remti „Žalgirio“.
Tai vyko porą metų po to, kai turtuolis buvo paleistas iš kalėjimo Izraelyje.
Kauno tarybos narys Stanislovas Buškevičius tada viešai pareiškė, kad šaliai gėda, jog komandą remia žmogus „su tokia praeitimi“.
Pasigirdo absurdiškų kalbų, kad Kauno žydų šeimoje užaugęs Š.Kalmanovičius „Žalgirį“ pavers „Maccabi“.
„Buvo sunku. Norėjau trauktis, bet mane ramino A.Sabonis ir keli kiti žmonės.
Sabas sakė, kad spauda sugeba ir jį kuo nors apkaltinti, pavyzdžiui, jaunimo engimu rinktinėje.
Todėl siūlė į prasidėjusį puolimą nekreipti dėmesio“, – pasakojo Š.Kalmanovičius.
Verslininkas nusprendė pirmą kartą atskleisti, kodėl jau kitą sezoną po triumfo Eurolygoje apsisprendė palikti „Žalgirį“.
Duktė liko su tėvu
Š.Kalmanovičiaus pirmoji duktė Liat, kurios garbei pavadinta verslininko farmacijos įmonė, gyvena Izraelyje, kiti trys vaikai – Maskvoje.
Iš nuotraukos ant sienos šypsosi vienuolikmetė Daniela. Jos vardu pavadintas Š.Kalmanovičiaus viešbutis Kaune.
Po skandalingų skyrybų su dainininkės Zemfiros prodiusere ir aktore Anastasija mažoji Daniela liko gyventi Maskvoje pas Š.Kalmanovičių, o ne su motina.
„Aš Danielai esu ir mama, ir tėtis.
Su savo motina ji – geros draugės, o kai Daniela užaugs, galbūt bus geriausios“, – spėjo Š.Kalmanovičius.
Jautė, kad vaikai neteks tėvo?
Suskambėjo Š.Kalmanovičiaus telefonas, garsiai atsiliepęs jis šūktelėjo: „Kalmanovičiene, meile mano“.
Savo jausmų Anai turtuolis neslėpė prieš diktofonus ir kameras.
„Tikiuosi, tai paskutinė mano moteris“, – atsargiai ištarė Š.Kalmanovičius.
Jis prityla, nes pastaruoju metu žmonai ir vaikams skyrė mažiau laiko nei norėtų.
„Užmynėte man ant nuospaudos, – pripažino „Spartak“ šeimininkas. – Pusantro mėnesio krepšinis man buvo pirmoje vietoje, o šeima – antroje. Taip neteisinga. Pasibaigus sezonui tai pasikeis.
Kai pamatysite mano sūnus, suprasite, kad jie verti būti kartu su jais 80 procentų viso laiko!“
Saša ir Griša yra neidentiški dvyniai.
Pirmasis – šviesiaplaukis mėlynakis, antrasis – tamsiaplaukis rudakis.
Mažieji Kalmanovičiai skiriasi ir pagal būdą: vienas yra judrus, kitas – ramus.
„Kai sužinojome, kad turėsime du berniukus, Šabtajus buvo laimingiausias žmogus pasaulyje“, – šypsojosi A.Archipova.
„Reikia paruošti sūnus gyvenimui be manęs.
Liko nedaug laiko vaikus mokyti. Reikia keisti savo prioritetus“, – sumažinti savo atsidavimą krepšiniui pažadėjo Š.Kalmanovičius.
* * *
Svajonė – senatvėje pagyventi Kaune
Po Kauno „Žalgirio“ pergalės 1999 metais Miunchene, kur krepšininkai laimėjo Eurolygos taurę, vienas tuomečių klubo savininkų, Rusijos ir Izraelio pilietis Šabtajus fon Kalmanovičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, jam suteikta Lietuvos pilietybė.
- Kasmet „Žalgiriui“ išlaikyti jums tenka skirti ne po vieną milijoną JAV dolerių. Kodėl tai darote? – „Lietuvos ryto“ žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė tuomet paklausė Š.fon Kalmanovičių.
- Mostus, kainuojančius po kelis milijonus, darau visą gyvenimą. Tam nereikia pasakiškų turtų.
Reikia paprasčiausiai būti atviram, nešykščiam ir peraugti tą ribą, kai nebegaila pinigų. Aš jau peraugau ją. Bet man nebuvo gaila pinigų ir kai jų neturėjau.
Duoti kam nors pinigų, už tai gaunant reklamos, nėra didelis žygdarbis. Todėl nenoriu pasakoti, ką dar remiu ir kam tiesiog išsitraukęs iš kišenės duodu pinigų.
Kai pradėjau remti „Žalgirį“, iš pradžių Lietuvoje apie mane buvo kalbama blogai, po to – gerai. Taigi, šiaip ar taip, aš buvau išreklamuotas, „gavau grąžos“.
Lietuvoje yra dar pora institucijų, kurios tik jos vienos žino, kad gauna iš manęs pinigų.
Tai yra šimtaprocentis altruizmas, nes man brangus senelių atminimas ir viena lietuvių šeima, išgelbėjusi mano mamą. Man tai svarbu, nes esu gimęs Lietuvoje ir čia prabėgo gražiausi jaunystės metai.
- Kaip manote, ar ateis toks metas, kai nebenorėsite suktis tarp žmonių įvairiausiuose renginiuose, dalykiniuose susitikimuose, sandoriuose, gyvensite tik sau?
- Niekada. Net galvoti nenoriu apie gyvenimą be žmonių. Gyvenu taip dabar, taip gyvensiu ir visą likusį gyvenimą.
- Užsienio ir Lietuvos žurnalistai vis spėlioja, koks jūsų verslas: nafta, vaistai, šou renginiai, deimantai?
- Deimantų verslas tik toks, kad juos kiekvienais metais gimimo dienos proga perku žmonai.
Mano kapitalo pagrindą sudaro dvi legalios firmos, registruotos Rusijoje: viena jų prekiauja vaistais, kita – jau daugiau kaip dvidešimt metų stato namus, perka ir parduoda žemę bei butus.
- Ar Lietuvoje namą jau pastatėte?
- Ne, namo dar nepastačiau. Kaune pastačiau viešbutį. Bet būtinai pirksiu kur nors netoli Kauno didelį žemės sklypą ir statysiu namą. Jame gyvensiu, kai pasensiu.
- Jūsų dėdė von Katzas, kilęs iš Kauno ir gyvenęs Vokietijoje, testamente buvo įrašęs vienintelį prašymą: „Palaidoti ten, kur gimiau“. Ar jūs norėtumėte būti palaidotas savo gimtajame Kaune?
- Taip. Ir tai testamente jau esu parašęs. Bet prieš tai būtinai dar noriu savo mylimame Kaune pagyventi.