Nusikaltimą tiriantys pareigūnai jau patvirtino, kad žmogžudystė buvo užsakyta, tačiau laikraščio teigimu, tyrėjams bus nelengva susigaudyti tarp daugybės nužudymo versijų, nes Š.Kalmanovičiaus verslas dažnai buvo labai neaiškus.
Garsus politikas, buvęs Dūmos deputatas Aleksejus Mitrofanovas sakė, kad verslininko ryšiai su partneriais neretai buvo neformalūs ir nepatvirtinti popieriuose. „Tačiau apie konfliktus, susijusius su verslu, nieko nesu girdėjęs“, - tikina A.Mitrofanovas.
Apie Š.Kalmanovičiaus nekonfliktiškumą kone vienu balsu kalba visi jo draugai ir partneriai.
Rusijos, Izraelio ir Lietuvos pilietybę turėjęs Š.Kalmanovičius užsiėmė labai įvairia veikla, apie kurią mažai ką žinojo net draugai. Kaip teigia jo pažįstami, jis užsiėmė farmacija, nekilnojamuoju turtu, prekyba, investavo į sportą, pirmiausia - į krepšinį.
Į farmacijos verslą jis paniro kartu su Josifu Kobzonu, kuriam, kai kurių šaltinių teigimu, buvo skolingas už paleidimą iš kalėjimo anksčiau laiko. Ten jis atsidūrė, kai Izraelio valstybė jį nuteisė už šnipinėjimą Sovietų Sąjungos naudai.
Vėliau jų keliai išsiskyrė, tačiau Š.Kalmanovičius toliau vertėsi vaistų prekyba. Verslininko pažįstamas, norėjęs likti anonimu, laikraščiui „Vedomosti“ teigė, kad maždaug prieš metus kilo didelis konfliktas tarp Š.Kalmanovičiaus ir jo partnerių farmacijos versle. „Jie vertėsi vaistų (insulino ir t.t.) didelių kiekių pristatymu į Rusiją. Jie turėjo didelį vaistų verslą. Tas partneris, kaip pasakojo Šabtajus, apgavo jį, bet kaip konfliktas baigėsi, aš nežinau“, - pasakojo šaltinis.
Laikraštis „Vremia Novostej“ rašo, kad beveik nežinoma, kaip Š.Kalmanovičiui pavyko užsidirbti milžiniškus turtus. Ko gero, geriausiai žinoma apie jo pastatytą didžiulį prekybos kompleksą „Tišinka“. Vis dėlto pirmąjį kapitalą, rusų laikraščio teigimu, Š.Kalmanovičius susikrovė Pietų Afrikoje. Kaip kažkada yra aiškinęs pats verslininkas, Afrikoje jis susipažino su Botsvanos prezidentu, kuris padėjo užsiimti statybomis žemyne. Jo žodžiais, Afrikoje jo bendrovės pastatė daug stadionų, viešbučių, krokodilų fermų ir apie 2 tūkst. namų. Tačiau sklido kalbos, kad Afrikoje susikrauti turtą Š.Kalmanovičiui padėjo visai ne statybos, o deimantų ir ginklų kontrabanda. Pagyvenęs Afrikoje, Š.Kalmanovičius įkūrė biurus Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur skrisdavo nuosavu lėktuvu.
„Vremia Novostej“ pastebi, kad kai kurių šaltinių teigimu, Š.Kalmanovičius bičiuliavosi su garsiu nusikalstamo pasaulio atstovu Sergejumi Michailovu (pravarde Michas) ir „rusų mafijos tėvu“ Viačeslavu Ivankovu (pravarde Japončikas). Pastarasis prieš porą mėnesių buvo nušautas Maskvoje. Teigiama, kad 2002 metais abu šie veikėjai, o taip pat Rygos nusikalstamojo pasaulio autoritetai buvo pastebėti vyriausios Š.Kalmanovičiaus dukros vestuvėse. Be to, laikraščio teigimu, kalbėta, kad verslininkas bendradarbiauja su oligarchu Grigorijumi Lučianskiu, su kuriuo vykdė stambų projektą Kazachstane. Š.Kalmanovičius taip pat buvo žinomas kaip žinomas porceliano ir paveikslų kolekcionierius.