Apie skyrybas 33 metų Sati kalba sunkiai, mažai, dabar jau oficialiai buvusio vyro nedrabsto purvais ir dėl nieko jo vieno nekaltina. Kalti abu.
„Susipažinome 2000-aisiais, 2001-ųjų vasario 2-ąją susituokėme, netrukus gimė sūnus Arijas, o prieš ketverius su puse metų – mažasis Ąžuolas. Likau namie, atsidaviau motinystei. Nenorėjau sūnų atiduoti į darželius pirmiausia dėl mitybos – mes nevalgome mėsos. Taip pat ir dėl kitų dalykų: iš savo patirties žinau, kad mamos buvimas greta vaiko – geriausias maistas dvasiai.
Liudas po studijų išėjo dirbti – rūpintis materialine šeimos gerove. Taip natūraliai tarsi skilome į du skirtingus pasaulius. Juk būna, kad gimus vaikams žmona iš visos širdies užsiima jais ir neberodo savo vyrui reikiamo dėmesio, o į darbus paniręs vyras nebepastebi žmonos. Tai vadinama dviejų žmonių nesugebėjimu harmoningai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos“, - žurnalui „Žmonės“ pasakojo Sati.
Tina ir Mino kratosi kalbų, kad skiriasi, ir tvirtina tebesantys pora
„Kas čia visiems užėjo? - šypsosi Tina. - Vos iškeliu koją iš namų, vieni mane puola sveikinti, kad pagaliau susituokiau, kiti - kad pagaliau išsiskyriau“.
O kaip yra iš tiesų?
„Mudviejų su Mino santykiai iš tiesų keistoki, netradiciniai ir ne visiems suprantami, - surimtėja ji. - Mes negyvename idealiai, nedainuojame vienas kitam serenadų ir apskritai neatitinkame amerikietiškos tobulos porelės modelio. Bet kad nesiskiriame, bent jau kol kas, - tai irgi faktas. Nė vienas netariame žodžio „skyrybos“.