Kaip pranešė agentūrai „Interfax" šaltiniai teisėsaugos
institucijose, vienas Rusijos ekonomikos reformų iniciatorius mirė
apie 4 valandą ryto savo namuose užmiestyje Maskvos srities Odincovo
rajono Uspenskojės kaime.
„Pirminiais duomenimis, mirties priežastis buvo atitrūkęs
kraujo krešulys", - sakė „Interfax" pašnekovas.
J.Gaidaro sekretorius spaudai Valerijus Natarovas pranešė
„Russkaja služba novostej" tiesioginėje laidoje, kad J.Gaidaras
mirė rašydamas dar vieną knygą.
„Kiek aš žinau, trečią valandą nakties Jegoras Gaidaras dirbo
namie - rašė dar vieną knygą ir staiga mirė. Viskas įvyko tai
greitai, netikėtai. Tai didelis skausmas", - sakė jis.
Savo ruožtu partijos „Teisingas reikalas" vienas pirmininkų
Leonidas Gozmanas papasakojo laidoje, kad tiesiog vakar vakare buvo
susitikęs su J.Gaidaru, kai niekas nepranašavo nelaimės.
„Tai visiškai netikėta, mes išsiskyrėme su juo vakare, 11
valandą vakaro. Ten buvo pasitarimas, ir Jegoras nesirengė išeiti
iš gyvenimo, jis rengėsi gyventi ilgai", - sakė jis.
J.Gaidaras praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje
dirbo Boriso Jelcino vyriausybėje ir vadovavo skausmingai
posovietinei šalies ekonomikos transformacijai į rinkos ekonomiką.
1992-aisiais jis pusmetį ėjo ministro pirmininko pareigas, o
vėliau buvo išrinktas į Valstybės Dūmą nuo liberalių partijų
ir dirbo mokslo srityje. Iki šiol J.Gaidaras buvo Perinamojo
laikotarpio ekonomikos instituto direktorius.
1956 metų kovo 19 dieną Maskvoje gimęs J.Gaidaras priklausė
grupei jaunų liberalių pažiūrų politikų, kuriuos dabartinė
Rusijos vadovybė laiko dešimtmetį trukusio ekonominio ir politinio
chaoso, dėl kurio šalis atsidūrė ties žlugimo riba, architektais.
Buvę bendražygiai pripažįsta, kad J.Gaidaras užsitraukė
paprastų piliečių, kurie viską prarado ekonomikos liberalizacijos
laikotarpiu, neapykantą, tačiau jie giria velionį kaip žmogų,
išgelbėjusį šalį nuo bado ir pilietinio karo.
„Vienu sunkiausių Rusijos istorijos laikotarpių jis atsidūrė
priešakinėje linijoje. Laikui bėgant vis daugiau žmonių suvoks,
nuo kokios prarajos atstūmė Rusiją dešimtojo dešimtmečio
pradžioje Gaidaras, mes visi tada buvome prie pilietinio karo
slenksčio", - sakė vienas partijos „Teisingas reikalas" pirmininkų
Leonidas Gozmanas.
„Byrant Sovietų Sąjungai buvo tik du variantai: arba suirimas,
pilietinis karas ir kraujo upės, arba sunkios, skausmingos reformos.
Kito kelio nebuvo, ir Gaidaras pasirinko reformas", -
- antrino radijui „Echo Moskvy" Borisas Nemcovas, kuris
vadovaujant B.Jelcinui ėjo vicepremjero pareigas.
„Tai buvo didis žmogus. Didis mokslininkas, iškilus valstybės
veikėjas. Visus pastaruosius metus jis buvo intelektualinis ir
moralinis lyderis visiems mums. Man jis buvo ir visada liks
aukščiausias sąžiningumo, drąsos ir patikimumo pavyzdys", - savo
ruožtu sakoma Anatolijaus Čiubaiso, drauge su J.Gaidaru vykdžiusio
Rusijoje rinkos reformas, oficialiame tinklaraštyje.
Iriną Hakamadą, kuri prieš kelerius metus labai glaudžiai
dirbo drauge su J.Gaidaru, nes, kaip ir jis, buvo viena Dešiniųjų
jėgų sąjungos pirmininkų, irgi pribloškė žinia apie jo mirtį.
„Aš net nežinau, ką ir pasakyti. Gaidaras prisiėmė sau
viską, net daugiau nei Čiubaisas, kuris buvo atsakingas tik už
privatizaciją, jis kartas prisiimdavo net daugiau nei Jelcinas", -
sakė I.Hakamada.
„Jis buvo labai inteligentiškas žmogus, ir galbūt jam labai
sunku buvo išgyventi visa tai, ką jis patyrė. Galbūt todėl jis
taip anksti ir išėjo iš gyvenimo", - pridūrė politikė.
Buvo per plauką nuo mirties
Praėjus keleriems metams po pasitraukimo iš posto, 2006-ųjų
lapkritį J.Gaidaras staiga smarkiai sunegalavo po pusryčių viename
viešbučių Dubline, į kurį atvyko pristatyti savo knygos, ir buvo
per plauką nuo mirties. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to,
kai Londone po apsinuodijimo poloniu mirė buvęs Rusijos saugumo
agentas Aleksandras Litvinenka, kaltinęs Kremlių prisidėjus prie
namų sprogdinimų Maskvoje 1999 metais.
Buvo spėliojama, kad J.Gaidaras taip pat galėjo būti
apnuodytas. Pasveikęs jis dėl savo ligos apkaltino neįvardytus
Kremliaus priešus.
„Jegoras Gaidaras kabojo ant plauko tarp gyvenimo ir mirties. Ar
galėjo tai būti koks nors natūralus susirgimas? Sprendžiant iš
to, ką sako labiausiai profesionalūs gydytojai, žinantys situaciją
ne iš nuogirdų, - ne", - sakė tada A.Čiubaisas naujienų
agentūrai „RIA-Novosti".
„Tai, kad per stebuklą neįgyvendinta iki galo Politkovskajos,
Litvinenkos ir Gaidaro mirčių virtinė būtų buvusi labai patraukli
nekonstitucinių valdžios pakeitimo Rusijoje jėga variantų
šalininkams, man yra neabejotina", - sakė jis.
J.Gaidaras, kurio skiriamuoju ženklu tapo šoninis sklastymas ir
ilgesniais plaukais pridengta plinkanti galvos dalis, kilo iš garsios
šeimos. Jo senelis Arkadijus buvo žymus Sovietų Sąjungos vaikų
rašytojas, kurio knygos iki šiol populiarios. Jegoro tėvas Timūras
Gaidaras buvo sovietinio ruporo „Pravda" karo žurnalistas, kariavęs
per Kiaulių įlankos Kuboje invaziją.
J.Gaidaro dukra Marija yra liberalių pažiūrų aktyvistė, kuri
kelis kartus buvo sulaikyta už dalyvavimą antivyriausybiniuose
mitinguose, o šiuo metu dirba Kirovo srities gubernatoriaus Nikitos
Belych padėjėja.