„ŪP“ korespondentui paskambinusi ir Juzefa prisistačiusi šilutiškė su gailesčiu teiravosi, kas galėtų padėti tam Stasiui Vaivadai. Moteris sakė, kad S.Vaivados kaimynas užrakino šulinį, todėl be vandens likęs senolis dabar virtuvėje tirpina sniegą ir jį naudoja maistui, o karvutei vietoj vandens nuneša kibirą sniego.
Paėjusiais metais korespondentams S.Vaivada ne kartą yra skundęsis, kad namo kaimynas nori jį išmesti iš buto. Sužinojome, kad jis neturi jokių buto dokumentų, tebegyvena, kaip anksčiau sakydavo, valdiškame bute.
Aerų gatvėje gyvenantį keistuolį aplankėme kartu su seniūnu Raimondu Steponkumi. Pasirodo,
tas šulinys ne užrakintas, o tik jame vanduo užšalęs. O seniau blogu žmogumi S.Vaivados įvardintas tame pačiame name gyvenantis kaimynas kalbėjo kitaip: „Jau ne kartą prakirtau šulinyje tą ledą, bet kitą dieną vėl užšąla. Norisi pagelbėti senam žmogui, bet nieko aš negaliu padaryti - vandens šulinio dugne gal tik dvidešimt centimetrų telikę“.
Dešimt metų tame name gyvenantis kaimynas pasakojo: „Kai tik čia atsikraustėme, nuo pirmos dienos Vaivada mūsų kaimynyste buvo nepatenkintas. Noriu ir žolyną nupjauti, kad būtų gražu ir tvarkinga, tai jis šaukia: „Ką tu čia pjauni! Čia ne tavo kiemas! Jam geriau, kai visur pridergta - matot, ir dabar ant sniego „sysius“ išpiltas“.
Vyriškis dar pasakojo, kad tame name yra ir trečias butas, tik jo gyventojai dienos metu nesirodo, o atėjus nakčiai ten prasideda „festivaliai“. „Jie irgi gyvena be vandens, bet tokiems žmonėms vandens nereikia“, - kalbėjo mūsų pašnekovas, turintis įsirengęs nuosavą vandens gręžinį.
A.Vaivada mus įsileido į savo varganą butą, kurio sienos pajuodusios, viryklėje ruseno keli dideli pro dureles išlindę pagaliai. Kambarys labiau panašus į skudurų sandėlį, nešildomas. Pats tos trobos šeimininkas buvo su žiemine kepure, šiltai apsirėdęs.
„Karvę turiu, bet pieną krautuvėje perku“, - ištarė seniūnui S.Vaivada, iškart pasiūlydamas jam pirkti tą karvę. Mat S.Vaivada pats nesugeba to gyvulio parduoti. „Tikrai, kam tą karvę kaip šunį laikyti, jei pieno nėra“, - pajuokavo seniūnas.
R.Steponkus „ŪP“ sakė pagelbėsiąs S.Vaivadai surasti karvės pirkėją. O apie šulinį nieko nepasakė...
Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriuje geriausiai S.Vaivadą pažįsta vyriausioji specialistė Vida Rimkutė, kuri papasakojo: „Neturime duomenų, ar jis turi kokių nors giminių. Vaikų neturi, savo šeimos niekada nebuvo sukūręs. Gyveno su tokia moterimi, bet ji jau amžinatilsį.“.
Paklausta, ar S.Vaivadai yra paskirta kokia nors globa, ji sakė, kad ne. „Paskutinį kartą į Socialinės paramos skyrių jis buvo atėjęs pernai rudenį susitvarkyti kieto kuro kompensacijos. O kitų paslaugų jis atsisako, pasiunčia mus toli, net vagimis išvadina“, - pasakojo V.Rimkutė.
Tai kaip tokiam žmogui begalima pagelbėti?
Autoriaus nuotraukos