Mirė Rusijos istorijos ir slaptųjų tarnybų žinovas A.Pranskevičius

Tomas Vaiseta
Sulaukęs 68 metų mirė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, doc. dr. Antanas Pranskevičius, skaitęs paskaitas apie Sovietų Sąjungos istoriją, specialiąsias tarnybas ir totalitarizmą.
A.Pranskevičiaus gyvybė užgeso vasario 19 d.
Daugiau nuotraukų (1)
A.Pranskevičiaus gyvybė užgeso vasario 19 d.
Nuo 2004 m. jauniesiems politologams paskaitas skaičiusio dėstytojo biografija - kaip reta spalvinga ir įdomi.
Sovietų Sąjungos laikais jis, kaip geologas, išmaišė kone visus jos kraštus, tačiau dėl savo disidentinės veiklos (Sankt Peterburge leido disidentinį žurnalą) buvo priverstas išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas.
Kartą yra prasitaręs, kad Amerikoje susipažino ir bendravo su iš Rusijos po bolševikų revoliucijos pabėgusių aristokratų palikuonimis. Būtent iš jų nemažai sužinojo apie šios šalies istoriją, todėl savo studentus stebindavo įdomių detalių kupinais pasakojimais, pavyzdžiui, apie tai, kaip buvo išžudyta caro Nikolajaus II šeima. Studentai taip pat prisimena, kad A.Pranskevičius neretai į paskaitas atsinešdavo neįprastų eksponatų, pavyzdžiui, šnipų kaip žudymo ginklą naudojamą skėtį.
Gyvendamas JAV, be kitų darbų, taip pat dėstė Sovietų Sąjungos istorijos, SSRS specialiųjų tarnybų ir kitus kursus viename kariniame institute.
Prieš ketverius metus duodamas interviu lrytas.lt A.Pranskevičius išsakė įdomių pastebėjimų ir apie Lietuvos aktualijas.
„Jeigu kalbėtume apie Lietuvą ir KGB veiklą joje, galima būtų pasakyti, kad didžiausias KGB laimėjimas per penkiolika metų buvo Vytauto Landsbergio diskreditavimas. Jis buvo lyderis, jie jo bijojo. Todėl jie veikė sėkmingai per įvairius fondus, įvairiomis priemonėmis siekė šito tikslo, - anuomet kalbėjo A.Pranskevičius. - Didžiausias Rusijos pralaimėjimas Lietuvoje buvo prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo valdžios. Jeigu jis būtų išlikęs valdžioje, tai būtų buvusi grėsmė valstybei. Aš nemanau, kad pats R.Paksas buvo šnipas ar panašiai, bet jis buvo būtent ta asmenybė, kuria buvo galima manipuliuoti per įvairias institucijas ir vykdyti savo interesus Lietuvoje“.
„Problemų Lietuvoje dar kelia tai, kad daug žmonių iš buvusių komunistinių struktūrų perėjo į Lietuvos valdžios struktūras. Bet kai paklausai kartais žiniasklaidos, atrodo, kad Lietuvoje didesnė dalis žmonių buvo kolaborantai, komunistai ir t.t. Tai - netiesa. Tarybų Sąjungoje buvo apie 8 proc. Komunistų partijos narių. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje daug Komunistų partijai priklausė rusų, lietuvių galėjo susidaryti kokie 5-6 procentai. Iš jų realios valdžios turėjo tik apie pusė procento, KGB struktūrose jų buvo dar mažiau.
Bet jeigu pažvelgsime į dabartinę valdžią, ten jie sudaro labai didelę dalį. Tai neatitikimas, vadinasi, maža žmonių dalis iš partinių administracinių ir represinių struktūrų sudaro labai didelę dalį šiuolaikinėje Lietuvos valdžioje“, - aiškino jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.