Tokią drausminę nuobaudą išrinko jam Europos Parlamento
pirmininkas Jerzy Buzekas, kuris buvo asmeniškai
susitikęs su įžeidėju.
Praėjusią savaitę po pirmosios H.van Rompuy kalbos Europos
Parlamento plenarinėje sesijoje Briuselyje europoskeptikas
N.Farage'as pareiškė, kad naujasis ES prezidentas turi „šlapios
mazgotės charizmą“, o jo „išvaizda - kaip žemosios grandies banko
klerko“.
„Kas jūs toks? Nesu apie jus girdėjęs; apie jus nėra
girdėjęs niekas Europoje“, - pareiškė Jungtinės Karalystės
nepriklausomybės partijai (UKIP) atstovaujantis deputatas,
apstulbindamas kitus parlamentarus.
„Nujaučiu, kad esate kompetentingas, gabus ir pavojingas. Taip
pat neabejoju, kad ketinate tapti Europos demokratijos ir Europos
tautinių valstybių tyliu žudiku“, - pridūrė jis.
J.Buzekas sakė neabejotinai ginantis „pono Farage'o teisę
nesutikti su Bendrijos politika arba institucijomis“.
Tačiau tai nesuteikia delegatui teisės „asmeniškai
įžeidinėti Europos Parlamente mūsų svečių arba šalių, iš
kurių jie gali atvykti“, pridūrė parlamento pirmininkas.
„Jo elgesys pono (Van) Rompuy atžvilgiu buvo netinkamas,
neparlamentiškas ir įžeidžiantis šių rūmų orumą“, -
pabrėžė J.Buzekas.
Antradienį N.Farage'as sakė, kad jo kontraversiška kalba buvo
„sarkazmas“, tačiau pridūrė, kad vieninteliai žmonės, kurių jis
atsiprašo - „bankų klerkai visame pasaulyje“.
„Jis iš tikrųjų tikėjosi, kad šiandien būsiu nusodintas,
tačiau taip nenutiko“, - to susitikimo neįbaugintas N.Farage'as
sakė naujienų agentūrai AFP.
H.van Rompuy „turėtų būti pakankamai didelis, kad pasirūpintų
savimi, o aš neketinu atsiprašinėti Europos Parlamento - juk jis
turėtų būti demokratiškas, - pridūrė britas. - Jis neatima mano
teisės kalbėti, tačiau tai reiškia, jog man pasakius, ką noriu
pasakyti, jie gali skirti man baudą. Gali baigtis taip, jog aš
jiems mokėsiu, kad galėčiau posėdžiauti parlamente“.
N.Farage'o atstovas savo ruožtu pabrėžė, jog britas mano, kad
jo elgesys visiškai normalus pagal Britanijos Bendruomenių Rūmų
reikalavimus.
H.van Rompuy buvo išrinktas Europos Sąjungos prezidentu pernai
lapkrityje, o oficialiai pradėjo eiti pareigas 2010 metų sausio 1
dieną. Iki prezidentavimo jis vienus metus buvo Belgijos ministras
pirmininkas.
Jo svarbiausias politinės karjeros nuopelnas yra tai, kad jis
užglaistė pagrindinių Belgijos bendruomenių - flamandų ir valonų
nesutarimus. Dėl jų konfliktų šalis galėjo suskilti.
Buvo spėlionių, kad jo kandidatūrą parėmė didžiųjų ES
valstybių atstovai būtent todėl, kad jis atstovauja mažai šaliai
ir gali būti savotišku buferiu tarp tokių Europos milžinių, kaip
Vokietija ir Prancūzija.