Sonata pareiškė neprieštaraujanti, kad dukra gyventų Lietuvoje, su tariamu pagrobėju.
Tarptautinio diplomatinio skandalo vos nesukėlusi moteris, iki bylos nagrinėjimo noriai ir dosniai dalijusi interviu žiniasklaidai, po teismo nutarties tiesiog išgaravo. Lrytas.lt taip ir nepavyko gauti jos paaiškinimo, kodėl ji atsisakė savo ankstesnių kaltinimų buvusiam gyvenimo draugui, o dukrą, dėl kurios susigrąžinimo į Airiją, kaip dievagojosi žurnalistams, buvo pasiryžusi padaryti viską, - sutiko palikti Lietuvoje, tariamai ją pagrobusio tėčio globai.
Save lygino su I.Rinau
Prieš keletą savaičių į redakciją atskriejo elektroninis laiškas: „Mano dukrą pagrobė buvęs sugyventinis ir man dirbant naktinėje pamainoje, ją išsivežė į Lietuvą. Jis man neleidžia bendrauti su dukra. Noriu, kad visi žinotų – tai antrasis Ingos Rinau atvejis, kai Lietuva nieko nedaro, kad apgintų savo piliečius nuo tokių pagrobėjų. Atvirkščiai – Lietuvos ambasada Airijoje dukros pagrobėjui net išdavė suklastotus vaiko kelionės dokumentus, kad jis galėtų septynerių metų mergaitę pervežti į Lietuvą, Vilkaviškio rajoną“.
Moteris teigė kreipusis į teismą Lietuvoje dėl dukros pagrobimo. Susisiekus su S.Barišauskaite, tiek moteris, tiek jai atstovaujantys vienos Vilniaus advokatų kontoros teisininkai, iki teismo posėdžio atvirai ir noriai pasakojo ne tik tariamos vaiko pagrobimo istorijos smulkmenas, bet ir gyvenimo Airijoje detales: Sonatos atvykimą, įsikūrimą, Andriaus su dukra kelionę pas sugyventinę į Airiją, bendro gyvenimo skaudulius ir pagaliau – skyrybas, kai Andriui išėjus iš bendro būsto, dukra liko gyventi su motina.
Grįžo su dukra į Lietuvą
Atvirauti su žurnalistais Andrius L. nebuvo linkęs. Per savo advokatus vyras perdavė tik tiek, kad su dukra iš Airijos į Lietuvą parskrido prieš pusę metų, 2009-ųjų rugpjūtį. Neva ne kartą turėjęs įtarimų, kad naktinėje pamainoje dirbančiai buvusiai gyvenimo draugei linksmybės rūpi labiau nei dukros globa, kartą užėjęs ir radęs dukrą apleistą, alkaną, sergančią. Tuomet nieko nelaukdamas parvažiavo su ja į Lietuvą ir įsikūrė šalia savo tėvų nusipirktoje sodyboje.
Iš karto nuėjo į vietos Vaiko teisių apsaugos tarnybą bei Vilkaviškio rajono apylinkės teismą – paprašė nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti iš buvusios gyvenimo draugės dukrai išlaikymą.
„Per tą laiką dukra su mama bendraudavo telefonu, tačiau Sonata retai skambindavo. Dukrai medikai nustatė rimtų sveikatos sutrikimų – tai dėl nepakankamos mitybos: buvusi sugyventinė dukrą maitino tik pienu ir sausais pusryčiais“, - per advokatus perdavė Andrius L.
Keletą mėnesių nuo vyro ir dukros grįžimo į Lietuvą buvo ramu. Tačiau šių metų pradžioje Andrius gavo šaukimą į Vilniaus apygardos teismą – Adrijos motina jį apkaltino pagrobus dukrą.
Tai vyrą ne tik nustebino, bet ir įžeidė – jis mano, kad taip buvusi draugė bando išvengti dukros išlaikymui galimų priteisti lėšų.
Bylos nagrinėjimas – už uždarų durų
Teismas bylą nagrinėjo uždarame posėdyje. Proceso dalyvius teisėja primygtinai perspėjo dėl atsakomybės, jei bylos nagrinėjimo detalės patektų į viešumą. Neva tai pakenktų mažametės interesams. Tačiau ieškovė S.Barišauskaitė ir jos gynėjai nemanė, kad yra ką slėpti.
Bylos nagrinėjimo už uždarų durų reikalavo mergaitės tėvas ir jo advokatai. Kaip vėliau paaiškėjo, jie to norėjo ne veltui, nes vien jau koridoriuje prie teismo salės durų tvyrojusi įtampa, taip įaudrino Adrijos močiutę, kad ši net pradėjo grasinti lrytas.lt žurnalistei susidorojimu. Kokia nepakeliamai sunki psichologinė atmosfera galėjo būti pačiame posėdyje, galime tik spėlioti. Po beveik šešių valandų civilinės bylos nagrinėjimo, posėdis buvo nukeltas dar kelis kartus.
Jauną šeimą išskyrė smurtas
„Pirmą kartą jis mane sumušė, kai buvau keturių su puse mėnesio nėščia“, – atvirauja S.Barišauskaitė. Dėl smurto niekur nesikreipė, nes bijojusi Andriaus L. keršto. Nesutarimai ėmė kartotis vis dažniau. Moteris pasakoja, kad kartą dukros tėvas ją sumušė taip, kad jai net reikėjo kreiptis į medikus. Sonatos prisipažinime šokiruoja ir tai, kad tą kartą Andriaus tėvas esą girdėjo, kaip jo sūnus muša savo dukrelės mamą, tačiau nieko nedarė. Pati Sonata tokį Andriaus tėvo abejingumą aiškina tuo, kad ir jis pats keldavo ranką prieš savo žmoną.
Neapsikentusi smurto ir įžeidinėjimų Sonata nusprendė su dukrele gyventi atskirai nuo Andriaus, kad mergaitei netektų matyti nuolatinių konfliktų. Net į parduotuvę išeiti be savo buvusio gyvenimo draugo leidimo nebegalėjusiai Sonatai, ryžtingas sprendimas gyventi atskirai nuo mergaitės tėvo vėliau kainavo dukrą.
Įtampą didino ir paskolos
Gyvendama Airijoje jauna pora ant savo kupros užsikrovė net dvi paskolas. Vieną – namo pirkimui Kybartuose, o kitą – jo remontui. Paskolos dar labiau apkartino S.Barišauskaitės ir jos dukros tėvo santykius. Andrius L. žurnalistams pasakojo, kad Sonata paskolą pasiėmė be jo žinios. Tuo tarpu buvusi Andriaus gyvenimo draugė teigia turinti paskolų dokumentus, ant kurių yra ir jo parašai.
Tiesa, mergaitės tėvas tikino, kad 14 tūkst. eurų paskolą buvusi gyvenimo draugė pasiėmė tada, kai jie jau nebegyveno kartu. Jis teigia, kad tuomet Sonata buvo susidėjusi su turku, o naujojo Sonatos širdies draugo tautiečiai jį vertė mokėti paskolą, šantažavo ir buvo sumušę. Pati Sonata visa tai vadina visišku šmeižtu ir sako negalinti patikėti, kad jos dukrelės tėvas toks melagis.
Su dukra – tik pokalbiai telefonu
Kai pirmą kartą susisiekėme su Sonata Barišauskaite ji pasakojo, kad su dukra nesimatė šešis mėnesius ir šešias dienas. Jau kitą dieną, po mūsų pokalbio elektroniniu paštu, moteris atskrido į Lietuvą, kad galėtų dalyvauti teisme.
Daugiau nei pusmetį susitikti su dukra motinai trukdė darbas ir įsipareigojimai bankui. Sonata tikino, kad ji prašiusi mergaitės tėvo leidimo su dukra bendrauti ir per „Skype“, tačiau šis kategoriškai nesutiko: „Kai jis man neleisdavo pasikalbėti su dukryte, aš kreipdavausi į savo advokatę Airijoje, kad kaip nors padėtų išspręsti šią problemą“.
Tačiau Adrijos tėvas pateikia kitokią versiją - jis teigia, kad mama dukrelei skambindavo labai retai.
Pora Airijoje gyventi pradėjo nuo 2005 metų, kai jų atžalai buvo vos dveji metukai. Jie buvo sudarę bažnytinę santuoką, tačiau ši dviejų žmonių sąjunga nėra įregistruota civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl ji nesukuria tokių įstatymo pasekmių, kaip civilinė santuoka. Būtent dėl to, oficialiai mergaitės tėvas buvo tapęs pagrobėju.
S.Barišauskaitės gynėjai įsitikinę, kad nuo dviejų metukų Airijoje su tėvais gyvenusi mergaitė turėtų būti sugrąžinti atgal, į aplinką, kurioje praleido daugiau nei ketverius metus.
Po pirmojo teismo posėdžio Sonata laiške lrytas.lt rašė: „Man labai skaudu kad Adrijukė į mane taip reagavo. Tikiuosi Dievas Andriui už tai atleis“.
Nuleido rankas?
Iššvaisčiusi savo ir kitų laiką, bei pinigus, mergaitės mama staiga sugalvojo iškelti baltą vėliavą.
„Aš dėl jos pasiryžusi viskam...“ – apie savo troškimą atgauti iš Airijos į Lietuvą parsivežtą dukrelę sakė S.Barišauskaitė.
O jau po kelių dienų pati inicijavo taikos sutarties pasirašymą tarp jos ir Andriaus L. Mažosios Adrijos gyvenamoji vieta deklaruota su tėvu.