Didžiojoje Britanijoje asmeninėms pirmosios Prancūzijos poros problemoms aprašyti nemažai vietos skyrė ne tik vadinamoji geltonoji spauda, bet ir rimti laikraščiai.
Prancūzijoje tuo pat metu apie tai nebuvo galima išgirsti beveik nieko. Na, nebent vieną kitą trumpą ir dažnai kvailoką komentarą internete ar kolegų pašnekesius kokiam nors vakarėliui artėjant į pabaigą.
Bet ir tie pašnekesiai labiau sukosi apie prancūzams nesuvokiamus britų ir amerikiečių žiniasklaidos papročius nei apie pačius gandus.
Mirtina tyla taip pat gaubė radijo ir televizijos programas.
Porai surado meilužius
Jeigu nesuprastum angliškai ir nebūtum sugalvojęs paskaityti prancūziškų Šveicarijos arba Belgijos laikraščių, taip ir liktum nesužinojęs, kad Carlos ir Nicolas santuoka jau neva prie žlugimo ribos.
Pirmoji Prancūzijos dama esą buvo išvykusi atostogauti į Tailandą. Ir ne šiaip pailsėjo. Laiką ji esą leido su dainas trečiajam jos albumui „Lyg nieko nebuvę“ („Comme si de rien n'etait“) parašiusiu ir neseniai pagrindinį muzikinį Prancūzijos metų apdovanojimą gavusiu dainų autoriumi ir atlikėju Benjaminu Biolay.
Prancūzijos prezidentas į Tailandą neva net pasiuntęs lėktuvą. Vien tam, kad žmoną, buvusią manekenę, o dabar dainininkę, parsigabentų namo.
Tačiau ir pats N.Sarkozy žvilgsnius esą kreipia į keturiasdešimtmetę vyriausybės narę – valstybės sekretorę ekologijai Chantal Jouanno. Ši tris vaikus auginanti politikė neseniai visame pasaulyje išgarsėjo vėl tapusi Prancūzijos karatė čempione kata rungtyje.
Prancūziška paskalos kilmė
Gandų siūlo galą visuomet sunku atrasti, jeigu išvis tai yra įmanoma. Tačiau atrodo, kad „naujiena“ apie N.Sarkozy nesutarimus su žmona pirmiausia vis dėlto pasirodė Prancūzijoje.
Savaitraščio „Le Journal du Dimanche“ interneto svetainėje prasprūdo „Twitter“ žinutė apie gandus, esą pora nesutaria. Ji pasirodė tarp aibės kitų tikrų ir tariamų naujienų.
Vėliau paaiškėjo, kad nesuveikė savaitraščio apsaugos sistema.
Prancūzijos žiniasklaida už savo interneto svetainėse pasirodančių komentarų turinį teisiškai atsakinga lygiai taip pat, kaip ir už žurnalistų rašinius.
Todėl komentarai, kurie kursto rasinę neapykantą arba kėsinasi į asmeninį gyvenimą, į svetaines paprasčiausiai nepraleidžiami. Tačiau minėta žinutė pačioje kovo pradžioje kažkaip praslydo.
Dabar netgi kalbama, kad ją parašė vienas jaunas žurnalistas, jog patikrintų žiniasklaidos reakciją ir jos profesionalumą.
Prancūzai provokacijai nepasidavė. Tačiau kitoje Lamanšo pusėje rimtas konservatyvus dienraštis „The Daily Telegraph“ naujieną netrukus pasičiupo. Ir netgi kaip šaltinį pacitavo „Le Journal du Dimanche“. Skaitytojams jis pagrįstai patikslino, kad tai – didelis ir rimtas Prancūzijos savaitraštis.
Įtarimai virto absurdu
Taip prasidėję gandai, prancūzų įsitikinimu, Didžiojoje Britanijoje greitai virto visiškai absurdiškais samprotavimais.
Problemų įrodymu tapo net bateliai. Esą per Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitą pačioje kovo pradžioje ant vyro pykstanti C.Bruni specialiai avėjo aukštakulnius - kad būtų už jį aukštesnė.
Kitas „Twitter“ pasirodęs pramanas – dainų autorius ir atlikėjas B.Biolay net metų muzikinį apdovanojimą gavo tik dėl romantiškų santykių su pirmąja Prancūzijos ponia.
Žinoma, britai ta proga prisiminė ir jiems vieniems akivaizdžią „tiesą“: neištikimybė – nacionalinis visų prancūzų, įskaitant ir politikus, sportas.
Gandus komentuoti atsisakė
„Jūs greičiausiai nežinote, kokia yra šalies prezidento darbotvarkė. Tokioms kvailoms paskaloms negaliu skirti nė sekundės, nė pusės sekundės“, – sausai nukirto N.Sarkozy, kai vienas prancūzų žurnalistas paprašė jo pakomentuoti gandus.
„Ir nesuprantu, kodėl jūs naudojate jums skirtą laiką tokiam klausimui užduoti“, – pridūrė jis.
Per tą pačią spaudos konferenciją Londone po susitikimo su Didžiosios Britanijos premjeru Gordonu Brownu klausimą darsyk mėgino užduoti ir britų žurnalistas. Bet Prancūzijos vadovas į jį jau atsakė tik tyla.
„Jei kalbėsime apie britų žiniasklaidą, Nicolas pasakiau, kad visiškai netikiu tuo, kas rašoma“, – įsiterpė ir G.Brownas.
Aistrų temos nevengia
Net šį N.Sarkozy gandų paneigimą trumpa žinute paminėjo tik mažesnioji dalis pagrindinių Prancūzijos dienraščių. Nors jo vizitą į Londoną aprašė visi.
„N.Sarkozy tikrai nemėgstu, bet kaip galima imti ir jo paklausti: „Klausyk, ar tavo žmona tave tikrai apgaudinėja?“ Tai ne tik žurnalistinis, bet ir žmogiškas krytis į padugnes“, – klausimą Londone uždavusį kolegą privačiame pokalbyje į skutelius draskė kitas prancūzų žurnalistas.
Tačiau pagrindinių Prancūzijos dienraščių paieškos puslapiuose įrašius „Sarkozy, pora, problemos“, vis dėlto iššoka aibė naujesnių ir senų rašinių apie meilę, neapykantą, pykčius ir kitokias aistras.
Tačiau ne tarp N.Sarkozy ir jo žmonos, o tarp Prancūzijos ir Vokietijos, N.Sarkozy ir JAV prezidento Baracko Obamos. G.Browno ir Prancūzijos vadovo.
Kodėl Prancūzijos žiniasklaida kone sutartinai laikosi principo neliesti šalies vadovo santuokos temos, britai, žinoma, irgi surado paaiškinimą. Esą N.Sarkozy per savo turtingus į žiniasklaidą investavusius draugus ją visą valdo ir tiesiog užčiaupė.
Tačiau šiuo konkrečiu atveju viskas kur kas lengviau paaiškinama paprastais kultūros skirtumais. Nors nukrypimų anksčiau pasitaikė, Prancūzijoje vis dėlto galioja taisyklė asmeninį politikų gyvenimą nutylėti. Ypač jeigu su valstybės reikalais jis niekaip nėra susijęs.
Tiesa, atsakyti į klausimą, ar pasklidę gandai iš tiesų neturi nė mažiausio pagrindo, tai, žinoma, nepadeda.
Šeimos krizių jau buvo ne viena
Su antrąja žmona Cecilia Sarkozy 2007 metais išsiskyręs Prancūzijos vadovas tų pačių metų pabaigoje viešai pasirodė italės, buvusios manekenės ir dainininkės C.Bruni draugijoje.
Ankstyvą 2008 metų vasarį pora susituokė. C.Bruni Sarkozy tapo Prancūzijos piliete.
Prieš tai su filosofu Raphaeliu Enthovenu gyvenusi dainininkė 2001 metais nuo jo susilaukė sūnaus.
Iš pirmųjų dviejų santuokų N.Sarkozy turi tris sūnus.