„Jis visą savo gyvenimą skyrė savo garsiojo senelio paveldui“,
- sakoma pranešime, kuris buvo paskelbtas festivalio tinklalapio www.bayreuther-festspiele.de skiltyje vokiečių kalba.
W.Wagneris, kuris mirė sekmadienį, aktyviai dalyvavo
organizuojant Bairoito festivalius, o vadovavimą savo dukroms
Evai Wagner-Pasquier ir Katharinai Wagner
perdavė tik 2008 metais po ilgai trukusios
įnirtingos kovos.
Festivaliams, kuriuose pagerbiamas jo senelio kūrybinis
palikimas, W.Wagneris vadovavo nuo 1951 metų - iš pradžių kartu su
broliu Wielandu, o vėliau savarankiškai, beveik iki
gyvenimo pabaigos.
Bairoito festivaliai vyksta to paties pavadinimo Bavarijos mieste,
nedideliame iš raudonų plytų sumūrytame teatre, kuris buvo
pastatytas R.Wagnerio iniciatyva XIX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje.
Jame atliekami paties R.Wagnerio kūriniai, tokie kaip opera
„Parsifalis“ (Parsifal) ir epinių operų ciklas „Nibelungų žiedas“
(Der Ring des Nibelungen).
Dėl W.Wagnerio atkaklaus nenoro perduoti vairą kam nors kitam
ilgainiui kilo operos vertas konfliktas su kitais šio festivalio
organizatoriais, taip pat su visa Wagnerių šeima.
W.Wagneris daugelį metų tvirtino, kad jį gali pakeisti tik jo
antroji žmona Gudrun, nors Vokietijos vyriausybės ir kiti
pareigūnai, prižiūrintys šį festivalį, atsisakė priimti jos
kandidatūrą.
G.Wagner mirus 2007 metų lapkritį, W.Wagneris sakė, kad
festivalio direktoriaus pareigas gali perimti tik jųdviejų dukra
Katharina. Dėl šio pareiškimas kilo nesantaika su kitais dviem
Wagnerių šeimos nariais, siekusiais to posto.
Wolfgangas galiausiai sutiko pasitraukti 2008 metais, o Katharina
ir E.Wagner-Pasquier, jo dukra iš pirmosios santuokos, su kuria
tėvas seniai nepalaikė ryšių, susivienijusios nurungė savo
pusseserę Nike Wagner ir pernai perėmė vadovavimą.
Gimęs Bairoite 1919 metų rugpjūčio 30 dieną W.Wagneris
studijavo trimitą ir valtorną, o Antrojo pasaulinio karo pradžioje
buvo išsiųstas kautis į Rytų frontą. 1939 metais jis buvo sunkiai
sužeistas ir grąžintas į Berlyną.
Antrojo pasaulinio karo metais vadovavimą Bairoito festivaliams
buvo perėmę naciai.
1951 metais W.Wagneris kartu su broliu atgaivino Bairoito
festivalio tradiciją ir stengėsi atkurti per karą pašlijusį šio
renginio įvaizdį. Wolfgangas, kuris daugiausia rūpinosi festivalio
organizaciniais reikalais ir finansais, įkūrė „Bairoito draugų
bendriją“, kuri priimdavo aukojamas lėšas ir užsitikrino
vyriausybės paramą.
Wielandui mirus nuo vėžio 1966 metais, Wolfgangas liko
vienintelis festivalio direktorius.
Jam pavyko padidinti festivalio finansavimą ir įkurti atskirą
fondą, kuris rūpinosi kompozitoriaus R.Wagnerio biblioteka.
Wolfgangas taip pat pakvietė užsienio režisierius statyti kai
kurias operas.
Per jo vadovavimo laikotarpį nuolat iškildavo klausimų dėl
Wagnerių šeimos artimų ryšių su naciais ir jų ideologija.
1997 metais W.Wagnerio sūnus Gottfriedas iš
santuokos su pirmąja žmona Ellen išleido knygą, kurioje
kaltino tėvą, kad šis niekada nepasmerkė savo motinos tvirtų
antisemitiškų pažiūrų. Wolfgango motina Winifred,
vadovavusi Bairoito festivaliams praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje,
valdant nacių režimui buvo, labai žavėjosi Adolfu Hitleriu.
R.Wagnerio muziką garbinęs nacių lyderis padėdavo finansuoti
Bairoito festivalius; jo nuomonės taip pat būdavo atsiklausiama
priimant meninius sprendimus.
Wolfgangas Wagneris pasmerkė sūnaus knygą, vadindamas ją
vienašališka ir primityvia, taip pat uždraudė Gottfriedui rodytis
Wagnerių šeimos namuose.
Tais pačiais metais, kai buvo išleista Gottfriedo knyga,
Wielando dukra Nike Wagner griežtai kritikavo savo dėdės
„monarchišką“ vadovavimo stilių.
1999 metų gegužę W.Wagneris pats pradėjo ieškotis pamainos,
tačiau tuo metu Vokietijos vyriausybė inicijavo viešas diskusijas
dėl festivalio finansavimo. Reaguodamas į tai, 80-metis direktorius
pareiškė negalintis atsistatydinti, kol nebus užtikrintas
festivalio teisinis ir finansinis saugumas.
2000 metais į Bairoitą atsisakius atvykti keliems garsiems
atlikėjams, festivalio tarybos nariai naująja direktore paskyrė E.Wagner-Pasquier, tačiau W.Wagneris atsisakė trauktis iš posto,
argumentuodamas, kad jo darbo sutartis yra neterminuota, ir
išsilaikė dar aštuonerius metus.