Išmokė tėvas
77 metus skaičiuojanti Zinaida marginti kiaušinius pradėjo dar vaikystėje: „Mane tėvelis išmokė. Jis labai gražiai margindavo vašku. Aš vienintelė iš keturių vaikų perėmiau šią tradiciją“.
Rinkdama ir rodydama vieną už kitą gražesnius, įvairiais būdais dailintus margučius, senolė pasakoja, kad kažkada juos nusimargindavo tik sau.
„Dabar pas mane eina kaimynai, užsakymų ir prašymų sulaukiu dar gerokai prieš Velykas“, - šypsosi moteris.
Marijampolėje jau daugelis moterį žino kaip „kiaušinių bobutę“, nes jos margučiai, pasak aplinkinių, patys gražiausi ir įdomiausi.
„Man tai malonu. Kartais kas nors atsilygina, taip prisiduriu vieną kitą pinigėlį prie menkos pensijos“, - sako marijampolietė, per savo gyvenimą numarginusi ir padovanojusi ne vieną tūkstantį velykinių kiaušinių.
Margučių raštuose - svajonės
Ponia Zinaida teigia, kad jai kiaušinių marginimo procesas neturi nieko bendra su kasdienybe, nors tuščiavidurius kiaušinių lukštus dailina visus metus. Liaudies meistrė ilgai nelaukdama pradeda vardinti pačius įvairiausius margučių marginimo būdus, kuriuos išbandyti siūlo ir lrytas.lt skaitytojams.
Vienas iš žinomiausių, labiausiai paplitusių marginimo būdų - kiaušinius dekoruoti vašku.
„Vašku marginti yra mano mėgiamiausi. Žinoma, yra daug marginimo būdų, kurie savaip gražūs ir įdomūs. Lietuviai seniau kiaušinius tiesiog nudažydavo gamtiniais dažais, o kiti skutinėdavo, apsukdavo žolelėmis. Šiandien kai kas juos apneria. Galima apklijuoti specialiais lipdukais, bet tai negražu ir per daug paprasta“, - pasakoja Z.Petkevičiūtė – Čečikova.
Paklausta, kaip sugalvoja vis kitokį raštą, moteris šypteli: „Kartais susapnuoju, kartais vienu ar kitu raštu išreiškiu tos dienos emocijas, svajones. Būna ir taip, kad paimi kiaušinį ir tiesiog raitai, suki. Kas pavyksta, tas pavyksta. Visiems labai patinka vienas mano sugalvotas raštas, kurį vadinu „suktuku“.
Svarbiausia – kiaušinis
Menininkė ilgai nelaukdama į ranką ima kiaušinį ir aiškina, jog marginimo procesas tuo ir prasideda. Pasak senolės, marginimui geriausias yra balto lukšto kiaušinis, tačiau ji savo rankomis puošia ir tradicinius – rudo lukšto kiaušinius.
„Dabar labai sunku rasti gerų kiaušinių. Bet aš jau iš lukšto atskiriu, kuris verdant skils, o kuris ne. Tai taip ir atsirenku. Kiti, kurie atneša numarginti savus kiaušinius, dažnai atgal gauna ne margučių, o virtų ir įtrūkusių kiaušinių“, - bėdoja pašnekovė.
Pasak Zinaidos, galima margučiais paversti ir tuščiavidurius, t.y. išpūstus kiaušinius.
,,Naudodami kiaušinius maistui, mes dažniausiai juos perskeliame ir lukštą išmetame. Aš to niekada nedarau. Visus metus renku lukštus. Ir kaimynai, draugės mano, visos renka ir neša man. Kai ką nors gaminu su kiaušiniu, lukšte pradūrusi dvi mažas skylutes, maistui reikalingą turinį išpučiu, o lukštą išplaunu ir džiovinu“, - aiškina Z.Petkevičiūtė - Čečikova.
Populiariausi - dailinti vašku
Moteris sako, jog visiems labiausiai patinka vašku dekoruoti kiaušiniai. Norint tinkamai išpuošti kiaušinį, kuris „gėdos nepadarytų ir stalą gražiai „dabytų“, reikia bičių vaško. Jo nusipirkti galima turguje, išsikaulyti iš kaimyno bitininko arba nusipirkti specializuotose bitininkų parduotuvėse.
,,Išsirinkus kiaušinį, reikėtų nuspręsti, kokia spalva jį norėtumėte nudažyti. Jei nori, jog rašteliai būtų baltos spalvos, kiaušinį reikia iš karto dengti vašku. Jei nori, jog raštelis derėtų prie pasirinktos spalvos, dar nemargintą merkiame į dažus“, - aiškina Zinaida, kuriai raityti įvairius žalčiukus, saulytes ir kitokius gražumynus – vienas malonumas.
Vis dėlto pirmiausia būsimą margutį moteris primygtinai siūlo labai kietai išvirti, prieš tai lukštą nuplaunant karštu vandeniu.
Atšaldytą margulį jau galima ir marginti. Tai nėra sunku, tiesiog reikia susikaupti, pasitelkti fantaziją ir marginti, marginti, marginti. Pasak meistrės, marginimui geriausiai tinka smeigtukas ar mažas vinis, įtvirtintas į lazdelę ar tiesiog pieštuką.
,,Merkdami jį kaitinamame vaške, švelniai tepkite, taškuokite, raitykite, atraskite savo raštus“, - pataria meistrė, rodydama, kaip ji greitai ir lengvai baltą kiaušinio lukštą padengia įmantriausiais, simetriškais raštais.
Bet tai dar ne pabaiga. Numarginus raštus, reikia pamerkti į dažus, išdžiovinti, nudeginti vašką.
„Aš kartais vaško nenuimu, kai kuriems taip gražiau. O kad margučiai blizgėtų, aš dar nulakuoju laku“, - savo paslaptis atskleidžia margučių marginimo ypatumus gerai išmananti Z. Petkevičiūtė – Čečikova.
Svogūno lukštas ir žolelės – visada netikėtumas
Dar vienas marginimo būdas, kurį siūlo išmėginti Zinaida, yra svogūno lukštų nuoviru dažyti kiaušiniai.
„Taip numarginti margučiai yra patys nuostabiausi, nes visada gali laukti netikėtumo. Toks margutis – jau ne žmogaus, o gamtos, atsitiktinumo kūrinys, prie kurio žmogus tik menkai prisideda“, - aiškina tautodailininkė.
Norint stalą pasipuošti tokiu margučiu, reikės senos pėdkelnės, kiaušinio, svogūnų lukštų arba parduotuvėje pirktų dažų, įvairių žolelių.
Kaip aiškina Z.Petkevičiūtė - Čečikova, pirmiausia reikia imti žolynus, spausti juos prie kiaušinio, tada vynioti siūlu, dėti į kojinę ir merkti į pasirinktos spalvos dažus.
Sugalvojo dekoruoti medžiaga
Išrodžiusi visą savo margučių kolekciją, moteris pašnibždomis sako, kad labiausiai visai Suvalkijai patinka ilgai galintys stovėti tuščiaviduriai margučiai, dekoruoti medžiaga.
Pensininkė subtiliai pasidžiaugia, kad visi giria šiuo būdu papuoštus margučius.
„Pamačiau, kaip kiti apneria kiaušinio lukštą vąšeliu. Pamaniau, kodėl jo neapklijavus medžiaga ir manais? Kaip tariau, taip padariau. Jau dvejus metus sulaukiu norinčių turėti tokius mano margučius ant savo velykinio stalo“, - savo kūrybos įvertinimu didžiuojasi pensininkė.
Tiesa, moteris neišduoda, kaip pagaminti tokius margučius. Pasako tik tiek, kad viskas priklauso nuo medžiagos.
„Kiekvienas margutis yra mažas stebuklas. Nors jaučiuosi jau pavargusi, bet man tai vis tiek kažkoks neišpasakytas malonumas. Žmonių pagyrimai, šypsenos, pamačius mano kūrinius atperka visas pastangas ir įdėtą darbą“, - pokalbį užbaigia Z. Petkevičiūtė – Čečikova, linkėdama kuo margesnių Velykų.
***
Lietuvoje rasta margintų kiaušinių, kurie marginti dar XIII amžiuje.
Lietuvoje kiaušiniai dažniausiai marginami rašytiniu būdu, skutinėjami ar tepliojami.
Tradiciškai kiaušiniai marginami Velykų šeštadienį.
Namuose laikomi margučiai apsaugo namus nuo stichinių nelaimių.