A.Dobryninas, kuris buvo išskirtinė sovietinės diplomatijos
figūra, mirė antradienį eidamas 91-uosius metus, pranešė
laikraštis „Kommersant“, išspausdinęs nuotrauką, kurioje
diplomatas įamžintas su velioniu JAV prezidentu Johnu F. Kennedy.
A.Dobryninas mirė tą pačią savaitę, kai JAV prezidentas
Barackas Obama ir Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas
Čekijos sostinėje pasirašė istorinį susitarimą, numatantį, kad
buvusios Šaltojo karo priešininkės, tarp kurių septintajame
dešimtmetyje vyko įtemptos branduolinio ginklavimosi varžyboms,
sumažins savo branduolinius arsenalus.
Kremliaus paskelbtame pareiškime D.Medvedevas A.Dobryniną
pavadino „Rusijos diplomatijos legenda“.
„Neįmanoma pervertinti Anatolijaus Fiodorovičiaus asmeninio
indėlio sprendžiant Karibų krizę ir normalizuojant Sovietų
Sąjungos ir JAV santykius“, - rašoma D.Medvedevo užuojautos
telegramoje diplomato artimiesiems, kurią pacitavo Kremlius.
Vašingtone JAV valstybės departamento atstovas spaudai Philipas
Crowley pareiškė, kad amerikiečių diplomatus
„nuliūdino“ žinia apie A.Dobrynino mirtį.
„Reiškiame užuojautą Rusijos vyriausybei ir Rusijos žmonėms
dėl didžiulės netekties. Jie neteko asmenybės, kuri ne vieną
dešimtmetį dirbo, kad būtų normalizuoti JAV ir Rusijos santykiai“,
- sakė Ph.Crowley.
A.Dobryninas diplomatinę karjerą pradėjo 1946 metais ir dirbo
vadovaujant keliems užsienio reikalų ministrams, įskaitant
Viačeslavą Molotovą ir Andrejų Gromyką. Praėjusio amžiaus
dešimtajame dešimtmetyje jis taip pat dirbo tuometinio Sovietų
Sąjungos lyderio Michailo Gorbačiovo patarėju.
A.Dobryninas tarptautinį autoritetą pelnė dirbdamas SSRS
ambasadoriumi Vašingtone, kuriuo tapo 1962-aisiais, stačiokiško
Nikitos Chruščiovo eros metu, kai dauguma amerikiečių sovietus
laikė primityviais ir karingais žmonėmis, kurie vilki netinkančius
kostiumus.
Šias pareigas jis ėjo ketvirtį amžiaus.
Pats A.Dobryninas buvo šiltas ir malonus žmogus, puikiai
mokėjęs anglų kalbą; jo stilius derėjo su JAV prezidento
J.F.Kennedy puoselėtu rafinuotu įvaizdžiu.
A.Dobryninas greitai neoficialiai užmezgė slaptus kontaktus su
J.F.Kennedy broliu Robertu, kuris tuo metu buvo JAV teisingumo
ministras. Po kelių mėnesių šių santykių laukė rimtas
išmėginimas, kai amerikiečių žvalgybos lėktuvai Kuboje
nufotografavo sovietų balistines raketas.
Prezidentas J.F.Kennedy įsakė laivynui blokuoti Kubą ir
nepraleisti sovietų laivų su naujomis raketomis. Tuo tarpu SSRS
užsienio reikalų ministras A.Gromyka paneigė, kad tokios raketos
yra Kuboje.
Pasaulis sulaikęs kvėpavimą stebėjo įvykių raidą,
būgštaudamas, kad ši krizė gali išprovokuoti konfliktą
padalytame Berlyne, kuris ilgainiui apimtų visą Europą ir privestų
prie pasaulinio branduolinio karo.
Nors A.Dobryninas palaikė A.Gromyką, kai šis neigė, kad Kuboje
esama sovietų raketų, tuo pat metu jis privačiai susitikinėjo su
R.Kennedy. Tų susitikimų metu N.Chruščiovas pasiūlė, kad
Jungtinės Valstijos išgabentų raketas iš Turkijos mainais į SSRS
raketų išvežimą iš Kubos.
N.Chruščiovas apie raketų išgabenimą paskelbė praėjus dviem
savaitėms nuo krizės pradžios.
Viešumoje A.Dobryninas visuomet uoliai laikėsi Kremliaus kurso,
tačiau jis pelnė aukštų amerikiečių pareigūnų pagarbą už
tai, kad mokėjo išdėstyti jų požiūrį savo vadovybei Maskvoje.
Po Kubos raketų krizės A.Dobryninas tęsė pastangas plėtoti
santykius su tokiais skirtingais JAV prezidentais, kaip Lyndonas
Johnsonas (Lindonas Džonsonas) ir Ronaldas Reaganas (Ronaldas
Reiganas), tuo pat metu atstovaudamas Kremliaus politikai Leonido
Brežnevo sąstingio ir M.Gorbačiovo istorinės liberalizacijos
laikotarpiais.
Neaišku, kokios įtakos A.Dobryninas turėjo politiniams
sprendimams, tačiau atrodo, kad itin uždaras Kremlius jį vertino
kaip puikų Amerikos ir Sovietų Sąjungos santykių analitiką.
A.Dobryninui pelnyti amerikiečių simpatijas padėjo ir tokie
paprasti dalykai, kaip apsilankymai su dukra greitojo maisto
užkandinėse.
1986 metais A.Dobryninas atsisakė ambasadoriaus pareigų ir tapo
įtakingo Komunistų partijos Centro komiteto sekretoriumi
tarptautiniais klausimais. Tačiau jo dar laukė vienas svarbus
vaidmuo abiejų supervalstybių branduolinėje dramoje.
Užimdamas šį partinį postą, A.Dobryninas buvo pagrindinis
M.Gorbačiovo patarėjas 1986 metais Reikjavike vykusiame jo
susitikime su R.Reaganu. Šiame susitikime lyderiai buvo priartėję
prie susitarimo smarkiai sumažinti šalių branduolinius arsenalus,
tačiau derybos atsidūrė aklavietėje, Jungtinėms Valstijoms
nepakeitus pozicijos dėl Strateginės gynybos iniciatyvos (Strategic
Defense Initiative) įgyvendinimo.
Kai A.Dobryninas 1988 metais išėjo į pensiją, buvęs JAV
ambasadorius Maskvoje Malcolmas Toonas (Malkolmas Tunas) gyrė jį
kaip „vieną gabiausių XX amžiaus diplomatų“.