Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius A.Michnikas dalyvauja pirmadienį Vilniuje prasidėjusioje keturių dienų tarptautinėje konferencijoje, skirtoje šviesaus atminimo Nobelio premijos laureato J.Brodskio (1940-1996) 70-mečiui.
Be A.Michniko, į konferenciją atvyko garsųjį rusų poetą pažinojęs Tomas Venclova, atominės fizikos specialistas iš Rusijos Michailas Petrovas.
Šiandien konferencijos dalyviai vyksta į Kauną, kur Vytauto Didžiojo universitete T.Venclovai bus suteiktas garbės daktaro vardas.
Buvo nepakartojamas žmogus
„Su J.Brodskiu esu susitikęs kokius dešimt kartų – tiek Lenkijoje, tiek Amerikoje. Tai buvo nepakartojamas žmogus.
Nors pažinojau daugybę garsių kūrėjų, J.Brodskis nebuvo panašus nė į vieną jų.
Tai buvo pasipūtęs, konfliktiškas žmogus, jo elgesys dažnai šokiruodavo aplinkinius.
Mano manymu, tai buvo savotiška jo kaukė – jautraus žmogaus savigyna nuo pasaulio“, – sakė A.Michnikas.
Lenkų istoriko teigimu, J.Brodskio charakterį geriausiai atskleidžia jų susitikimas JAV. Jo pabaigoje A.Michnikas iš J.Brodskio gavo dovanų – marškinėlius su italų fašizmo krikštatėvio Benito Mussolini atvaizdu.
„Tuos marškinėlius man įteikė žmogus, niekinęs bet kokį totalitarizmą ir bedvasingumą. Visiškas siurrealizmas!“ – prisiminė A.Michnikas.
Domėjosi atomine bomba
Keistu, bet įdomiu J.Brodskio charakteriu stebėjosi ir kiti konferencijos dalyviai.
Atominės fizikos specialistas M.Petrovas, su J.Brodskiu bičiuliavęsis nuo 1962 metų, prisiminė du iškalbingus garsiojo rusų poeto gyvenimo epizodus.
Kartą J.Brodskis paprašė, kad M.Petrovas jam nupieštų atominės bombos schemą. Gavęs tą schemą poetas smulkmeniškai išklausinėjo, kas joje pavaizduota, ir padėkojęs įsidėjo į kišenę.
„Man iki šiol paslaptis, kam jam prireikė atominės bombos schemos. Tyrinėjau Josifo eilėraščius, bet nepastebėjau, kad jis būtų rašęs apie atominę bombą“, – šypsojosi M.Petrovas.
Jam taip pat įsiminė J.Brodskio paskutinio gimtadienio šventė 1995 metų gegužės 24 dieną Amerikoje. M.Petrovas pasakojo, kad J.Brodskiui kažkas padovanojo jūreivišką kepurę, su kuria įsilinksminęs poetas nesiskyrė visą vakarą.
Seneliai gimė Lietuvoje
T.Venclova tikino: nors J.Brodskio senelė gimė Baisogaloje, o senelis – Rokiškyje, rusų poetui tai visiškai nieko nereiškė.
„Mano santykius su Lietuva nulėmė santykiai su bičiuliais iš Lietuvos“, – T.Venclovai yra sakęs J.Brodskis.
Rusų poetas keletą kartų lankėsi Vilniuje, Palangoje, Kaune, Trakuose. Jis niekada neslėpė savo simpatijų Lietuvai.
T.Venclovos teigimu, Lietuva J.Brodskį traukė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia tai buvo labiausiai vakarietiška šalis buvusioje Sovietų Sąjungoje, o J.Brodskis juk buvo tikras vakarietis.
„Lietuva rusui – tai visada žingsnis teisinga kryptimi“, – mėgdavo kartoti J.Brodskis.
* * *
Poezijoje – ir lietuviški motyvai
* J.Brodskis (nuotr.) – rusų poetas, rašęs ir anglų kalba, vertėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas.
* Poezijoje ir prozoje vyrauja egzistencinė, etinė, filosofinė, religinė problematika. Eilėraščiams būdinga intelektuali ironija, meistriška forma, kultūrinių įvaizdžių gausa.
* Sovietinės valdžios persekiotas nuo 1963 m., kai laikraštyje „Večernij Leningrad“ pasirodė jo poeziją juodinantis straipsnis. 1972 m. priverstinai emigravo į JAV.
* 1966-1970 m. kelis kartus lankėsi Lietuvoje. Prie namo Vilniuje, Liejyklos gatvėje, kur apsistodavo atvykęs į mūsų šalį, atidengta memorialinė lenta.
* Poeto kūryboje yra ir lietuviškų motyvų – eilėraščių cikle „Lietuviškas divertismentas“ (1971 m.) ir poemėlėje „Lietuviškas noktiurnas“ (1973-1983 m.). J.Brodskis yra išvertęs į rusų kalbą T.Venclovos eilėraščių.
* * *
Kavinė „Neringa“
Laikas įeina į Vilnių pro kavinės duris,
lydimas tarškesio indų, peilių ir šaukštų,
ir erdvė, prisimerkusi kaip tvarkdarys,
nužvelgia jo pakaušį iš aukšto.
Apvalkui plyšus, kruvinas skritulys
apmiršta virš čerpių stogo gruoblėto,
ir Adomo gūžys paaštrėja,
lyg veide vien profilį regėtum.
Ir, lydekai paliepus valdingu žodžiu,
padavėja su bliuzele batisto
miklina kojas, nukėlus jas nuo pečių
vietinio futbolisto.
Iš J.Brodskio „Lietuviško divertismento“