Į Ameriką su tėvais Bronislava išvyko dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Ten baigė vienintelę savo gyvenime mokyklą – keturias pradinės mokyklos klases.
Būdama aštuonerių su motina grįžo į Lietuvą ir daugiau niekur nebesimokė.
Ji savarankiškai išmoko skaityti ir rašyti lietuviškai.
Bronislavos tėvas gyventi pasirinko Argentiną. Ten vėliau nuvyko ir Bronislavos brolis. Prieš kelias dienas atšvęsto 100-mečio proga senolė gavo sveikinimą iš tolimojoje Argentinoje gyvenančio brolio vaikų.
Guvi senutė dar prieš metus pati autobusu nukeliaudavo į bažnyčią. Tačiau šiais metais B.Gumbinienė sukasi tik namuose. Ji pasidžiaugė, kad bent pati prisikepa pyragų.
„Jėgų turiu, bet akys kasdien vis labiau temsta ir silpnėja klausa. Man padeda vaikai ir anūkai. Dabar mano darbas yra sėdėti ir prisiminti savo praeitį. Dažniausiai tai liūdni prisiminimai“, – sakė panevėžietė.
Moteris pagimdė penkis vaikus. Viena jos duktė žuvo vaikystėje, kai per karą rado ant kelio sprogmenį ir bandė su juo pažaisti. Sūnus jau suaugęs mirė nuo ligos. B.Gumbinienės vyras žuvo po traukiniu maždaug prieš 40 metų.
Visą gyvenimą moteris kolūkyje dirbo karvių melžėja, gyvulių šėrike. Teko dirbti ir valytoja.