R.Žigaičiui buvo 76-eri. Į Lietuvos muzikos pasaulį įsiliejęs prieš pusę amžiaus, profesorius iki paskutinių dienų gyveno jo rūpesčiais – dirbo Lietuvos muzikų sąjungos pirmininku.
Pastaruoju metu R.Žigaitis skaudžiai išgyveno sunkmečio negandas.
„Tėvas nebesitikėjo šiais metais surengti „Didžiojo muzikų parado“, nes neturėjo sveikatos ieškoti rėmėjų.
Dėl to jis labai sielojosi“, – sakė kompozitoriaus duktė, Klaipėdos muzikinio teatro vadovė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
Kūrė naujas tradicijas
Šiuolaikinė muzikos mėgėjų karta R.Žigaičio vardą pirmiausia sieja su „Didžiaisiais muzikų paradais“.
Šiuose profesoriaus sumanytuose rekordinės – iki dešimties valandų! – trukmės koncertuose yra pasirodę visi žymiausi šalies atlikėjai.
Greta jų R.Žigaičio kvietimu savo išmonę scenoje rodė iš Lietuvos miestų ir miestelių atvykę muzikos mėgėjai.
Profesorius džiaugdavosi galėdamas parodyti atokesnių vietovių talentus sostinėje ir ieškojo jų netausodamas jėgų.
Ketvirtį amžiaus vadovavęs Filharmonijai R.Žigaitis mokėjo sukurti šioje muzikos šventovėje visuotinės šventės atmosferą. Ji prikaustydavo klausytojus kėdėse visai dienai.
„Mūsų muzikų sąjungos veikla – tai muzikų žygis per Lietuvą, o „Didysis paradas“ – jo kulminacija.
Jeigu sovietmečiu Lietuvoje būtų buvę šitiek gerų atlikėjų kaip dabar, būtume galėję daryti stebuklus“, – yra sakęs profesorius.
Netektis kelia nerimą
„R.Žigaitis buvo pavydėtinų užmojų, entuziazmo ir energijos žmogus.
Jis daug prisidėjo prie Lietuvos kultūros budinimo iš pokarinio sąstingio ir provincialumo“, – buvusį bendražygį apibūdino Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Juozas Domarkas.
Maestro teigė buvęs liudininkas, kad R.Žigaičiui dirbant Filharmonijoje sutvirtėjo svarbiausi šalies kolektyvai ir susikūrė naujų, sėkmingai gyvuojančių iki šių dienų.
„R.Žigaitis turėjo įdomių idėjų ir mokėjo jas įgyvendinti, – dalijosi prisiminimais maestro. – Jis ypač žavėjo savo išmone megzdamas ir plėtodamas muzikinius kontaktus Lietuvos periferijoje. Šio jo nuopelno neįmanoma sumenkinti.
Man labai neramu, ar būsimajam Muzikų sąjungos vadovui užteks entuziazmo tęsti profesoriaus darbus.“
Patiko profesoriaus idėjos
Ne viena muzikos pasaulio garsenybė, įkvėpta R.Žigaičio, apkeliavo su koncertais visą Lietuvą.
Tuo didžiuojasi ir Nacionalinės premijos laureatas saksofonininkas Petras Vyšniauskas.
„Man labai patiko profesoriaus idėja važinėti po periferiją ir groti jaunimui, – prisipažino P.Vyšniauskas. – R.Žigaitis buvo visapusiškai įžvalgus žmogus – jis kaip geras šachmatininkas numatydavo daug ėjimų į priekį.
Kartais mes pasiginčydavome, bet tai netrukdė mums gerbti vienam kito nuomonės ir bendrauti toliau.“
„Anksčiau būdavo įprasta segioti nusipelniusio kultūros veikėjo titulus kaip etiketes.
O R.Žigaitis iš tikrųjų labai daug nusipelnė kultūrai. Jo netektis – labai skaudi, – apgailestavo Nacionalinės premijos laureatas pianistas Petras Geniušas. – Simboliška, kad šis muzikas išėjo kartu su prezidentu Algirdu Brazausku. Abu jie atstovavo ir praėjusiai, ir pereinamajai epochoms.
Dabar pereinamoji epocha tarsi baigėsi.“
* * *
Sukūrė per 200 įvairaus žanro kompozicijų
* R.Žigaitis studijavo kompoziciją Lietuvos ir Maskvos P.Čaikovskio valstybinėse konservatorijose.
* 1957-2001 m. kompozitorius dirbo pedagoginį darbą įvairiose šalies mokyklose. Nuo 1986 m. jis buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas, nuo 1988 m. – Muzikos teorijos katedros profesorius.
* 1963-1986 m. R.Žigaitis vadovavo Lietuvos valstybinei filharmonijai, inicijavo daug muzikos gyvenimo naujovių. Jo pastangomis buvo steigiami visuomeniniai filharmonijos filialai gamyklose ir kaimų kultūros namuose.
* 1995 m. jis buvo išrinktas Lietuvos muzikų draugijos pirmininku, o 1999 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentu. Kompozitoriaus iniciatyva surengta šimtai koncertų Lietuvos muzikos mokyklose, nuo 1997-ųjų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje kasmet rengiamas „Didysis muzikų paradas“, išleista daug vertingų muzikos leidinių, leidžiamas žurnalas „Muzikos barai“.
* R.Žigaitis sukūrė daugiau kaip 200 įvairaus žanro kūrinių. Už dainas kompozitorius ne kartą buvo apdovanotas S.Šimkaus premija, už kūrinius liaudies instrumentų orkestrui – J.Švedo premija.
* Velionis pašarvotas Vilniuje, Lietuvos kompozitorių namuose (A.Mickevičiaus g. 29). Laidotuvės – rytoj 14 val. R.Žigaitis atguls greta savo žmonos Antakalnio kapinėse.