Pernai JT Generalinėje Asamblėjoje Libijos pulkininko Muammaro Gaddafi 96 minučių kalbą vertęs žmogus neištvėrė. Kaip rašo laikraštis „The New York Post“, prieš pat pabaigą Fouadas Zlitni pasakė: „Daugiau nebegaliu.“
Pulkininkas M.Gaddafi prieš tai primygtinai norėjo atsivežti savo paties vertėją, o ne pasinaudoti vieno iš oficialių JT vertėjų paslaugomis.
„Kai kurie iš mūsų visa tai matėme čia, JT. Jam labai nepasisekė“, - sako Angelo Macri. Jis yra vienas iš daugiau nei 100 oficialių Jungtinių Tautų būstinėje dirbančių vertėjų žodžiu: „Manau, kad jis dirbo labai sunkiomis sąlygomis.“
Šią savaitę į Niujorką suvažiuoja 192 JT narių lyderiai ir atstovai, kad aptartų svarbiausius pasaulio reikalus. Visi tikisi, kad jų žodžiai bus tinkamai suprasti ir tiksliai išversti į visas šešias oficialiąsias JT kalbas.
M.Gaddafi incidentas parodė, koks sunkus gali būti vertėjų darbas, ypač didelių renginių metu. Dirbti reikia greitai, tiksliai ir išmanyti dalykus, apie kuriuos kalbama. „Negali tinkamai išversti, jeigu nesupranti, - sako A.Macri. - Psichologinė įtampa atsiliepia ir kūnui. Kai viskas pasibaigia, jautiesi pavargęs ir išsunktas.“
Kai 1992-aisiais buvo prisaikdintas buvęs JT generalinis sekretorius Boutrosas Boutrosas Ghalis, vertėjas į arabų kalbą Generalinėje Asamblėjoje sukėlė juoko bangą, nes Jungtinių Tautų generalinį sekretorių jis pavadino Jungtinių Valstijų generaliniu sekretoriumi.
Tas pats vertėjas sukėlė antrąją juoko bangą, kai pats praktiškai pakomentavo savo klaidą – ir toliau sinchroniškai versdamas Generalinės Asamblėjos prezidentą, kuris dalyviams bandė paaiškinti, kodėl kilo pirmasis juokas.
„Taigi visi pradėjo dar smarkiau juoktis ir ploti, - prisimena vertėjas Hossamas Fahras, kuris vadovauja žodinio vertimo tarnybai JT sekretoriate. - Man teko abejotina garbė būti vieninteliu man žinomu vertėju, kuris sulaukė Generalinės Asamblėjos aplodismentų, nes padarė klaidą.“
Kad jų išvengtų, daugumoje JT susitikimų vertėjai paprastai dirba grupėmis arba poromis.
„Laikomės taisyklės sinchroniškai versti pusę valandos, - sako A.Macri. - Po to koncentracija ima blėsti ir nukenčia vertimo kokybė. Taigi dažniausiai verčiame pusę valandos, o tada pusvalandį ilsimės“.
Per didelius tarptautinius renginius, tokius kaip Generalinė Asamblėja, prireikia iki šimto papildomų vertėjų. Daugelis jų yra laisvai samdomi, o likę pasiskolinami iš kitų JT padalinių, sako H.Fahras: „Tai profesija, kuri nuolat primena, kad čia nėra meistrų. Anksčiau ar vėliau tu padarysi klaidą. Kartais tą klaidą pastebi tu vienintelis, bet kartais atkreipia dėmesį ir kiti.“
Pasak H.Fahro, pirmasis klausimas, kurį jis dažnai išgirsta vakarėliuose ir bendraudamas su žmonėmis, yra kaip įmanoma klausytis diskusijos, ją apdoroti ir versti į kitą kalbą, tuo pat metu klausantis tolesnės kalbėtojo kalbos.
„Visada atsakau, kad tam reikia būti neurotiku, - sako vertėjas. - Kuo esi didesnis neurotikas, tuo geriau. Reikia turėti priklausomybę nuo savo paties adrenalino.“
Jei kalbėtojas ima reikšti mintis aistringiau, vertimas turi atspindėti tą aistrą ir likti artimas originalui, teigia A.Macri: „Manau, kad vertėjai iš dalies yra aktoriai. Kad ir kokius jausmus rodytų kalbėtojas, privalai juos perteikti savo vertime. Imi vaidinti.“
Darbas gali tapti ypač sunkus, jei delegatai ima greitai skaityti iš lapo arba cituoti dokumentą, su kuriuo vertėjas nesusipažinęs, teigia A.Macri: „Tai situacija, kurios labiausiai bijome“.
Dauguma JT vertėjų laisvai kalba daugiau nei dviem iš šešių oficialių organizacijos kalbų – arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų. Paprastai prieš pradėdami dirbti JT būstinėje Niujorke jie būna sukaupę ilgametę vertėjavimo patirtį.
Pasak A.Macri, vertėjai privalo domėtis ne tik pasaulio naujienomis, bet ir kaupti specialių terminų žodynus bei skaityti JT dokumentus, kad galėtų suprasti techninius dalykus – nuo masinio naikinimo ginklų iki paukščių gripo plitimo.
Ne kiekvienas JT vertėjų tarnyboje dirbantis specialistas turi vertimo diplomą. „Tarp mūsų yra inžinierių, teisininkų, žmonių iš pačių įvairiausių sričių, - sako jis. - Ir, žinoma, kuo didesnė įvairovė, kuo turtingesnė patirtis, tuo platesnis žodynas ir didesnė kompetencija išversti kalbas įvairiomis temomis“.
O kaip vertėjams pavyksta išlaikyti paslaptyje dažnai už uždarų durų vykstančias diskusijas jautriomis geopolitikos temomis?
Tai, sako H.Fahras, yra dar vienas dažnai vakarėliuose jo išgirstamas klausimas: „Visada sakau, kad vienas iš mūsų profesijos priesakų – ką išgirsti konferencijų salėje, lieka konferencijų salėje. Turi viską pamiršti vos išėjęs pro duris.“