„G.Janajevas ilgai ir sunkiai sirgo. Išvakarėse jis buvo
paguldytas į vieną sostinės ligoninių“, - sakė agentūros
pašnekovas.
Kaip pranešė vienas velionio giminaičių, G.Janajevas, kurį
pučistai buvo paskyrę laikinu SSRS prezidentu, artimiausiomis
dienomis bus palaidotas Trojekurovo kapinėse.
Valstybinio nepaprastosios padėties komitetas (GKČP) 1991 metų
rugpjūčio 18-21 dienomis pučą surengė tam, kad iš SSRS
prezidento posto jėga nušalintų M.Gorbačiovą ir taip,
sutrukdydamas pasirašyti Suverenių valstybių Sąjungos sutartį,
išsaugotų bendrą valstybę.
G.Janajevą, kuris buvo valstybės pirmasis viceprezidentas, GKČP
nariai išsirinko savo vadovu ir, paskelbę, kad Sovietų Sąjungoje
keičiasi valdžia, pavedė jam laikinai eiti SSRS prezidento
pareigas.
Daugumai žlugusio pučo liudininkų G.Janajevas įsiminė
pirmiausia tuo, kad per GKČP dalyvių spaudos konferenciją, kuri
buvo transliuojama visai šaliai, gerai buvo matyti, kaip jam dreba
rankos.
Kaip papasakojo Ruslanas Chasbulatovas, 1991 metų rugpjūtį
ėjęs RSFSR Aukščiausiosios Tarybos vadovo pareigas, G.Janajevas
buvo „intelektualas, puikus pašnekovas, mokėjo bendrauti“.
O štai aktyvus pučo dalyvis ir sąmokslininkas jis,
R.Chasbulatovo nuomone, nebuvo - į rugpjūčio įvykius „Janajevą
įtraukė (KGB vadovas Viktoras) Kriučkovas“.
„Jį tiesiog įtikino pasirašyti dokumentus, sakydami, kad po
dienos ar dviejų dienų viskas baigsis. Jis, žinoma, buvo itin
susijaudinęs“, - prisimena R.Chasbulatovas.
G.Janajevas, 1937 metais gimęs atsargos papulkininkis, nuėjo
ilgą politinį kelią, pradėjęs nuo komjaunimo Gorkio srities
komiteto antrojo sekretoriaus pareigų ir užėmęs 1990 metų gruodį
Sovietų Sąjungos viceprezidento pareigas.
Galiausiai per pučą jis trumpam tapo laikinu SSRS vadovu,
tačiau šiame poste išbuvo tik iki rugsėjo 4 dienos, nes žlugus
pučui už valstybės perversmą buvo patrauktas baudžiamojon
atsakomybėn ir atsidūrė kalėjime „Matrosskaja tišina“.
1994 metais G.Janajevas buvo paleistas į laisvę pagal Valstybės
Dūmos amnestiją.
Pastaraisiais metais jis ėjo Rusijos tarptautinės turizmo
akademijos Tėvynės istorijos ir tarptautinių santykių katedros
vedėjo pareigas.
Nūdienos Rusijos viešoji nuomonė, kaip ir anksčiau,
pasidalijusi dėl tų dramatiškų rugpjūčio įvykių įvertinimo.
Negana to, pagal apklausas, maždaug du trečdaliai Rusijos gyventojų
nemano, kad tai buvo svarbus įvykis, ir mažai jį sieja su savo
asmeniniu gyvenimu.