Apie vestuves beveik niekas nežinojo. Jaunieji nėjo į bažnyčią, nekėlė pobūvio, nesulaukė sveikinimų. Tačiau jie taip norėjo duoti įžadus, kad sugebėjo apeiti įstatymus ir sudaryti civilinę santuoką.
Dabar pora, kuri apie artimą savo giminystę sužinojo tik tada, kai moteris pirmą kartą tapo nėščia, nekantriai laukia į šį pasaulį ateisiančios antros atžalos.
Vis dėlto visuomenei nepriimtina paslaptis neįprastą šeimą verčia galvoti apie emigraciją iš Airijos. Jie būgštauja, kad gyvenant šioje šalyje tėra tik laiko klausimas, kada valdžia išsiaiškins jų kraujo ryšį ir ims persekioti dėl sudarytos neteisėtos santuokos.
Savo išskirtinį interviu pora davė „Irish Mail on Sunday“ laikraščiui. Kadangi jiems svarbu išlikti anonimais, vyras ir moteris prisistatė kaip Jamesas ir Maura.
Jie pasakojo, kad vedybų ceremonija buvo karti patirtis. Vienu metu ten dalyvavęs Jameso ir Mauros tėvas neištvėrė užplūdusių emocijų, todėl turėjo išeiti. Po to Maura prisipažino, kad tai nebuvo tokia vestuvių diena, apie kurią ji svajojo nuo vaikystės.
Vis dėlto pora įsitikinusi, kad jie pasielgė teisingai, ir dabar mylimieji tikisi, kad vedybos pagaliau atneš tą saugią laimę, apie kurią jie tiek taip ilgai svajojo.
„Vestuvėse dalyvavo mūsų šeima ir draugai. Mes visi gerai praleidome laiką. Jeigu viskas būtų buvę kitaip, ši diena būtų buvusi kitokia, – laikraščiui sakė Maura. – Iš pradžių aš labai nervinausi. Mano motinai taip pat buvo labai sunku, tačiau ji mus labai palaikė. Manau, jai nėra lengva mus matyti kartu.“
Pasak moters, ji niekada neabejojo dėl vedybų su Jamesu: „Praėjus kelioms savaitėms po užsimezgusių santykių aš jau užtikrintai žinojau, kad noriu už jo tekėti“.
„Aš bendravau su kitais vyrais, bet su Jamesu viskas buvo kitaip. Tai buvo kur kas intensyviau, aistringiau. Aš norėjau ištekėti, kad įtvirtinčiau šituos dalykus. Aš buvau laiminga su juo, bet troškau stabilumo. Norėjau įsipareigoti“, – aiškino jaunoji.
Trisdešimties dar nesulaukę jaunieji iš Lensterio sako nusprendę prabilti apie savo incestinį ryšį, kad padėtų kitoms poroms, atsidūrusioms tokioje pačioje situacijoje.
Jų susitikimo istorija – suraizgytas nesibaigiančių melų kamuolys. Jie užaugo skirtinguose miestuose, kuriuos skyrė apie pusantro šimto kilometrų. Jaunuoliai susitiko visiškai atsitiktinai, su draugais vakarą leisdami mieste, kuriame nė vienas negyveno.
Prieš trisdešimt metų jų tėvai susitiko labai panašiomis aplinkybėmis. Devyniolikmetė, vis dar vėjavaikiška mergina, kurią laikraštis pavadino Carmel vardu, svetimame mieste susipažino su jaunuoliu Tomu. Jie draugavo keturias ar penkias savaites, bet romantika greitai išblėso, ir pora pasuko savo keliais.
Beveik po trisdešimties metų panašiai meilė suliepsnojo ir tarp Mauros bei Jameso. Tik jų ryšis pasirodė stipresnis – jau po savaitės draugystės jie jautėsi taip, tarsi vienas kitą būtų pažinoję visą gyvenimą. Po dvejų metų draugystės Maura tapo nėščia, ir mylimieji apsigyveno kartu.
Jamesas nesutarė su savo motina Carmel, tačiau gimus sūnui Marcui nusprendė pamiršti visas nuoskaudas ir per Kalėdas susiruošė ją aplankyti. Per susitikimą sūnui ir motinai besišnekučiuojant apie Jameso draugę, Carmel po truputį ėmė dėliotis faktus, kurie vedė prie šokiruojančios išvados.
Iš sūnaus atsakymų Carmel suprato, kad vyras, su kuriuo devintajame dešimtmetyje ji buvo užmezgusi trumpą romaną, yra ne tik tikrasis jos sūnaus, bet ir sūnaus draugės Mauros tėvas.
Motina atskleidė savo spėliones, o DNR tyrimai jas tik patvirtino. Tuomet išaiškėjo prieš trisdešimt metų akimirkai įsiliepsnojusi meilės istorija. Per trumpą draugystę su Tomu Carmel tapo nėščia, bet jiems išsiskyrus moteris nieko buvusiam mylimajam taip ir neprasitarė. Vėliau ji ištekėjo už kito vyro, kurio pavardė ir buvo suteikta sūnui.
Kai Jamesui buvo penkeri metai, jo tikrasis tėvas sužinojo apie savo sūnų ir norėjo susisiekti su Carmel. Tuo metu jis jau buvo vedęs ir turėjo dukrą Maurą, tačiau vis tiek norėjo susipažinti su sūnumi. Tada Carmel jo prašymus griežtai atmetė, todėl vyrui teko kreiptis į teismą. Tik ten moteris pripažino tikrąją tėvystę.
Vis dėlto teisme teisėjas nusprendė, kad mažąjį Jamesą tiesa apie tėvą gali stipriai sužaloti, todėl neleido jos atskleisti, o tikrajam tėvui uždraudė artintis prie sūnaus.
„Mes visada planavome sukurti šeimą, todėl susituokėme. Mes nemelavome, kad padavėme dokumentus įregistruoti santuoką. Per ceremoniją mano širdis daužėsi. Aš žinojau, kad niekas nepasibels į duris, bet vis tiek bijojau. Mūsų tėvui buvo labai sunku, jis paliko kambarį, tačiau vėliau vis dėlto sugrįžo“, – kalbėjo Jamesas.
„Tai, kas nutiko mano žmonai ir man, kas buvo įrašyta į mano gimimo liudijimą, yra labai neteisinga. Vienas melas sekė kitą“, – pasakojo vyras ir prisipažino norėjęs vedybų bažnyčioje, nes kartu su mylimąja yra tikintys.
Apie tikrąjį poros ryšį žino tik keli žmonės – tėvas, Mauros ir Jameso motinos bei du draugai, vestuvėse buvę liudininkais. Likusi Mauros šeima apie tikrąjį jos ryšį su vyru net nenutuokia.
Maura tikisi, kad gyvenimas užsienyje pakeis jos ir Jameso gyvenimą į gera. Jie jau užmezgė kontaktą su potencialiais darbdaviais ir yra įsitikinę, kad jiems pasiseks.