Kino dievaitė savo jausmus išsakė laiškuose savo buvusiam
Niujorko vaidybos mokytojui Lee Strasbergui. Tai jam
ji skundėsi dėl vienatvės, kurią jautė dirbdama Holivude, ir
dalinosi sielvartu dėl komplikuotų meilės ryšių.
Viename skyriuje, kurį parašė po skyrybų su beisbolo
žvaigžde Joe DiMiggio, M.Monroe klausia savęs,
kodėl „visada jaučiausi, lyg būčiau kažkokia nepilnavertė
žmogysta, kodėl, kitaip tariant, esu blogiausia. Net ir fiziškai,
visada buvau įsitikinusi, kad man kažkas ne tvarkoj“.
Tačiau geriausiai jos būseną atspindi raštelis, parašytas po
antrosios santuokos su dramaturgu Arthuru Milleriu žlugimo 1958 metais.
„Gelbėkit, gelbėkit, gelbėkit. Jaučiu gyvenimą, kai viskas,
ko noriu, - tik mirti“, - rašė ji.
M.Monroe mirė nuo per didelės vaistų dozės 1962 metais.