Spalio 5 dieną Stokholme buvo įvardyti 2010 metų Nobelio premijos laureatai fizikos srityje. Jais tapo Mančesteryje dirbantys rusai Andrejus Geimas ir Konstantinas Novoselovas. Mokslininkai apdovanoti už grafeno atradimą.
Grafenas gaminamas iš visiems gerai žinomo grafito, tik šios medžiagos storis tėra vienas atomas. Grafenas pripažįstamas kaip ploniausia ir stipriausia iki šiol žemėje egzistavusi medžiaga.
A.Geimas šiuo metu vadovauja Mezofizikos ir nanotechnologijų centrui Mančesterio universitete.
Nuo 2000 metų pradžios jis yra Nyderlandų pilietis.
K.Novoselovas turi dvigubą pilietybę - D.Britanijos ir Rusijos. Šiuo metu jis dirba tame pačiame Mezofizikos ir nanotechnologijų centre kaip ir A.Geimas.
Mokslininkų išrastas grafenas po 10-20 metų turėtų įvykdyti perversmą puslaidininkių pramonėje.
Visa tai galima buvo padaryti ne tik D.Britanijoje, bet ir Rusijoje.
A.Geimas pasakojo, kad jaunystėje jam nepavyko įstoti į Maskvos universiteto Fizikos fakultetą.
„Mane sukirto per egzaminą. Po kelerių metų man paaiškino, kad vaikinas su vokiška pavarde turėjo turėti specialių rekomendacijų.
Aš buvau šokiruotas, tokių plonybių nežinojau. Grįžau namo ir įsidarbinau gamykloje suvirintoju. Po to, kai antrą kartą nepavyko įstoti į Fizikos fakultetą, susirinkau dokumentus ir nuėjau į Technologijų universitetą, kur žmonės nebuvo skirstomi į vertus studijuoti ir nevertus“, - pasakoja A.Geimas.
Jis buvo talentingas, todėl pradėjo dirbti viename geriausių institutų visoje šalyje – Rusijos mokslo akademijos Kietųjų kūnų institute.
1990 metais jis gavo D.Britanijos kvietimą atvykti dirbti stipendiją ir nuo tada į Rusiją grįžta tik lankyti giminių.
„Galimybės dirbti D.Britanijoje nuo galimybių dirbti Rusijoje skiriasi kaip žemė ir dangus. O darbas – labai didelė gyvenimo dalis“, - sako A.Geimas.
Jo žmona rusė taip pat yra fizikė ir dirba tame pačiame Mančesterio universitete.
A.Geimo aštuonmetė duktė sako, kad jos tėvai rusai, tačiau ji pati save laiko olande. Ji iš tiesų turi Olandijos pasą, nes šioje šalyje gimė.
Antrasis Nobelio premijos laureatas K.Novoselovas yra vienas jauniausių laureatų per visą premijos istoriją – jam 36 metai. Jis sako, kad norėtų grįžti į Rusiją, tačiau...
„Mes nuolat gauname pasiūlymų išvažiuoti dirbti į kitas šalis. Pirmiausia, mes kreipiame dėmesį į tai, koks finansavimas bus skirtas moksliniams tyrimams, kiek studentų turėsime ir, ar modernios laboratorijos.
Kad galėtume dirbti, reikalingi 3-4 kvalifikuoti technikai, trys mokslų kadidatai, trys studentai. Iš viso tai kainuoja apie 350 tūkstančių dolerių per metus ir plius mokslinė įranga už 5 milijonus dolerių, kurios išlaikymui reikia kasmet išleisti apie 150 tūkst. dolerių“, - sako K.Novoselovas.
Rusijoje kol kas tiek pinigų mokslui neskiriama, todėl eilinę Nobelio premiją gauna rusai-užsieniečiai.