Y.Ono prisiminė, kad tą dieną buvęs bitlas netikėjo
sulauksiantis tokio amžiaus.
„Negaliu patikėti, kad sulauksiu 40 metų!“ - dainininkas sakė
žmonai.
„Pasakiau: „Johnai, Johnai - 40-metis nėra taip blogai, žinai?“,
- pasakojo ji.
Tie metai J.Lennonui buvo paskutiniai: jis buvo nušautas
1980 metų gruodžio 8 dieną, praėjus beveik dviem mėnesiams po
40-ojo gimtadienio.
Tačiau pastaruosius tris dešimtmečius Y.Ono uoliai stengėsi
išsaugoti dainininko palikimą ir iki šiol nenuleidžia rankų,
artėjant 70-osioms jo gimimo metinėms, kurios bus minimos
šeštadienį.
Aštuoni J.Lennono albumai buvo iš naujo įrašyti ir bus
išleisti šią savaitę; taip pat pasirodys du albumų rinkiniai.
Buvo atnaujintas ir 1980 metais išleistas bendras Y.Ono ir J.Lennono
dainų albumas „Double Fantasy“.
Tarp kitų projektų - atminimo rinkinys „Box of Vision“, kurį
sudaro muzikos albumai ir meno darbai; įvairių žvaigždžių
koncertai; šią savaitę pasirodysiantis filmas apie J.Lennono
vaikystę „Nowhere Boy“; taip pat šeštadienį Niujorko Centriniame
parke vyksianti dokumentinio filmo „Lennonas Niujorke“ (LennonNYC)
peržiūra.
Pati Y.Ono nužudyto vyro gimtadienį paminės Islandijoje, kur
įvyks jos grupės „Plastic Ono Band“ koncertas, o britų dainininko
garbei bus įžiebtas bokštas „Imagine Peace Tower“.
Neseniai duodama interviu naujienų agentūrai AP, 77 metų
atlikėja ir taikos aktyvistė kalbėjo apie savo gyvenimo misiją -
išlaikyti gyvą atminimą apie J.Lennoną.
AP: Johnas Lennonas buvo muzikantas ir aktyvistas. Ar pakankamai muzikų ir menininkų stengiasi daryti įtaką pokyčiams visuomenėje?
Y.Ono: Žinoma, jie visi tai daro. Tai nuostabu. Kai Johnas ir aš
pradėjome šią veiklą, žinote, mes žvalgėmės aplink: „Ar esame
vieninteliai žmonės?“ Štai kaip tada jautėmės. Tačiau manau, jog
dabar daugybė muzikantų yra labai stiprūs aktyvistai. Jie visi
tokie; tai nuostabu.
AP: Kaip, jūsų nuomone, Johnas vertintų dabartinį sąmyšį pasaulyje?
Y.Ono: Jis būtų visiškai perpykęs... Žinot, jis norėtų kur
nors bėgti, trenktis arba ką nors pasmaugti? Kita vertus, kai
pagalvoju, esu tikra, kad jis atsileistų ir nuspręstų, jog turi
išlikti aktyvistu. Mums išties reikia kažką nuveikti dėl pasaulio
- priešingu atveju išsisprogdinsime visi kartu.
AP: Ką manote apie „Nowhere Boy“?
Y.Ono: Ką gi, pirmiausia buvau nustebinta, kad ši režisierė
(Sam Taylor-Wood, Sem Teilor-Vud) yra graži - turiu galvoje,
fiziškai labai graži jauna asmenybė... Esmė ta, jog ji tai padarė
ir jai išties šauniai pavyko. Tai jos pirmas filmas - neįtikėtina,
tiesa? Ji kaip stebuklas. Ir visi ten vaidinantys - labai geri. Taip
pat buvau nustebinta, nes pirmąkart kas nors - galbūt jie skaitė
knygas ar dar ką nors - iš tikrųjų perprato, kokia buvo Johno
vaikystė. Kokia skausminga ji jam buvo... Esu labai, labai dėkinga,
kad Sam Taylor-Wood sukūrė šį filmą. Labai teisingas filmas,
taip.
AP: Kaip manote, ką žmonės turėtų žinoti apie Johną Lennoną, praėjus šimtmečiui nuo dabarties?
Y.Ono: Pirmiausia nesu tikra, ar nesulauksiu tų laikų.
Pasaulyje viskas taip keičiasi, jog tikėtina, kad mes visi galėsime
gyventi kiek norėsime. Johnas taip pat gali sugrįžti. Mes nieko
nežinome. Taigi, neatsakysiu į šį klausimą.
AP: Kaip nusprendėte, kokią muziką norite perleisti rinkiniuose?
Y.Ono: Vienintelis dalykas, su kuriuo tikriausiai esu kaip nors
susijusi - sprendimas neįtraukti (albumo) „Two Virgins“. Neįdėjau
„Life With the Lions“, nes (jo melodijos) tam tikra prasme pernelyg
avangardinės... Labiausiai norėjai pristatyti Johną kaip
neįtikėtiną, ypatingą roko atlikėją. Vėliau jis nuklydo į
avangardą ir tai nieko bloga, tačiau ten labai daug manęs, todėl
pagalvojau: „Ką gi, geriau to nedarykime.“
AP: Ką jums reiškia klausytis dainos „Woman“ po daugelio metų?
Y.Ono: Žinoma, jaučiausi labai pamaloninta, kai Johnas ją
parašė. Tačiau tuo metu aš vienintelė buvau su juo. Man labai
pasisekė. Žinote, daug tapytojų tapo savo žmonas - nežinau,
galbūt tai pigu ir paprasta. Tačiau taip jie elgiasi. Tad jis tam
tikra prasme pasinaudojo manimi; galbūt aš jį įkvėpiau. Tačiau
manau, kad jis kalba apie visas moteris, ir galvoju, jog tai yra labai
svarbu.
AP: Ar iki šiol klausotės jo muzikos?
Y.Ono: Pastaruosius 30 metų klausausi jo muzikos beveik kasdien
ar kas antrą dieną, nes yra kitų poreikių ir reikalų; taip pat
klausydavausi (jo dainų) dėl verslo. Tačiau tai nėra labai
atpalaiduojantis dalykas. Nesiklausau jo dainų, kad vien
atsipalaiduočiau, nes jaučiu, kad man skauda. Tam tikra prasme tai
skausminga.
