J. Lazauskas gimė 1931 m. vasario 8 d. Vilkininkuose,
Leipalingio valsčiuje.
1958 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją (universitetą).
Pradėjęs dirbti Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filiale, ėjo
įvairias pareigas - nuo jaunesniojo mokslo darbuotojo, skyriaus
vedėjo, direktoriaus pavaduotojo iki direktoriaus. Net 33 metus
vadovavo Vokės filialui.
1963 m. apgynė mokslų kandidato (daktaro), 1971 m. - daktaro
(habilituoto daktaro) disertaciją. Nuo 1986 m. - profesorius. Nuo
1990 m. - Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys
(akademikas).
1991-1995 m. - LMA Biologijos, medicinos ir žemės ūkio mokslų
skyriaus Žemės ūkio mokslų sekcijos pirmininkas. Nuo 1995 m., LMA
įkūrus Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrių, buvo skyriaus pirmininko
pavaduotojas.
Profesoriaus iniciatyva nuo 1994 m. pradėta leisti LMA mokslinį
žurnalą „Žemės ūkio mokslai“, Jis buvo šio žurnalo redakcinės
kolegijos pirmininkas (iki 2007 m.), vėliau - narys.
Akademikas J. Lazauskas - žymus mokslininkas, Lietuvos mokslo
visuomenei gerai žinomas ir daug nusipelnęs ne tik agronomijos, bet
ir visam žemės ūkio mokslui. Profesoriaus kaip agronomo ir
mokslininko veikla labiausiai susijusi su Pietryčių Lietuvos
nenašių lengvų dirvožemių problemomis, teigiama Lietuvos mokslų
akademijos pranešime.
Už nuopelnus Lietuvos žemės ūkio mokslui 1981 m. J. Lazauskui
suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas.
Akademikas J. Lazauskas yra 10 augalų veislių (seradėlių,
esparcetų, bulvių, lubinų ir kt.) bendraautoris. Iš viso akademikas
vienas ar su bendraautoriais yra išleidęs 11 knygų ir parašęs per
500 mokslinių bei mokslo populiarinimo straipsnių, kitų leidinių.
Daug straipsnių yra parašęs „Žemės ūkio enciklopedijai“.