Knyga, į kurią N.Mandelos fondas sudėjo jo laiškus ir
dienoraščio įrašus, siekiama parodyti jį kaip privatų žmogų, o ne
tarptautinę ikoną. Jis nenori išlikti atmintyje kaip „šventasis“,
teigiama vienoje ištraukoje, kurią cituoja PAR laikraštis „Sunday
Times“. Knyga antradienį pasirodys 20 pasaulio kalbų.
„Viena problemų, kuri mane labai kankino kalėjime, buvo
neteisingas mano portretas, piešiamas be mano valios visame
pasaulyje, - rašo N. Mandela. - Žmonės manyje matė šventąjį. Aš
toks niekada nebuvau“.
N.Mandela, kuriam dabar yra 92 metai, knygoje taip pat atskleidžia niekada nesiekęs būti prezidentu.
N. Mandela dėl savo kovos prieš Pietų Afrikos apartheido režimą
27 metus praleido kalėjime. 1990-aisiais atgavęs laisvę, jis,
vykdydamas susitaikymo politiką, prisidėjo prie taikaus sistemos
pasikeitimo. 1993 metais N. Mandelai buvo skirta Nobelio taikos
premija. Po metų jis išrinktas pirmuoju juodaodžiu PAR prezidentu.
1999-aisiais N. Mandela pasitraukė iš prezidento posto. Jau
kelerius metus jis tik retai rodosi viešumoje.