D.Šernas akistatą su Ikeru Casillasu įsimins ilgam.
26 metų alytiškis Salamankos „Helmantico” stadione praėjusį penktadienį pirmuoju bandymu pergudravo garsųjį pasaulio čempionų vartininką.
Puolėjo įvartis Lietuvos rinktinei taškų neuždirbo, tačiau tapo istoriniu. Iki tol lietuviams per 17 metų tarpusavio akistatose su ispanais dar nė karto nebuvo pavykę įmušti.
Palaikė ir išrinktoji
D.Šerno triumfo šokį Salamankos „Helmantico” stadione stebėjo ir jo išrinktoji.
S.Lukšytė, studijuojanti sostinės Mykolo Romerio universitete, šiemet dalyvavo „Mis Lietuva 2010” grožio konkurse.
21 metų vilnietė, laikyta viena realiausių pretendenčių į gražiausios šalies merginos titulą, iškovojo „Mis elegancija” titulą.
Domisi Europos klubai
Lodzės „Widzew” klubo legionierius pastaruoju metu itin pakiliai rungtyniauja Lenkijos „Ekstraklasa” pirmenybėse, kur su 6 įvarčiais po 8 turų yra vienas snaiperių sąrašo lyderių.
Jau po solidaus puolėjo pasirodymo Europos čempionato atrankos dvikovoje su čekais, kur jis pasiekė pergalingą įvartį, imta kalbėti apie išaugusį susidomėjimą lietuviu iš stiprių Europos futbolo lygų.
Tąsyk minėta, kad jo vertė rinkoje per šiuos metus pakilo maždaug penkiskart ir galėtų siekti 600 tūkst. eurų.
Dar vienas puolėjo blykstelėjimas tik pakėlė jo akcijas.
„Darvydu tikrai domimasi. Lenkijos čempionatas pajėgus, ir jame nuolat mušti įvarčius – nemenkas laimėjimas.
Gali būti, kad netrukus jis pakils klubinės karjeros laiptais”, – savo auklėtinį rinktinėje gyrė ir treneris Raimondas Žutautas.
Lenkijoje – ne vienas
– Ar praėjus keletui dienų po mūšio su ispanais jau atsigavote emociškai? – „Lietuvos rytas” vakar pasiteiravo į Lodzę grįžusio D.Šerno.
– Emocijų iš tiesų buvo daug. Įmušęs įvartį labai džiaugiausi.
Gaila, kad toji laimė trumpai truko. Ispanai mus iškart nugesino. Kai pralaimi 1:3, džiaugsmas greitai nuslopsta.
– Tikriausiai įvartis į ispanų vartus – svarbiausias per visą jūsų karjerą?
– Labiau įsimintiniausias nei svarbiausias.
Jeigu būtume pasiekę teigiamą rezultatą – bent lygiąsias – tada būtų išvis fantastika.
Bet kuriuo atveju įsitikinau, kad galime kautis ir su pasaulio čempionais. Žinoma, jų žaidimu lieka tik žavėtis – kaip jie bendradarbiauja, mąsto, kaip greitai priima sprendimus.
Tai buvo, ko gero, pati geriausia komanda, su kuria man kada nors teko žaisti.
– Lenkijos spaudos teigimu, savo įvarčius šalies čempionate skiriate savo širdies draugei. Ar Sandrai paskyrėte ir įvartį į pasaulio čempionų vartus?
– Sandra nusipelno mano padėkos. Juk ji mane palaikė ne tik Salamankos stadiono tribūnose. Ji nuolat lankosi ir kitose mano rungtynėse. Per tuos keletą metų, kai esame kartu, ji tapo tikra futbolo žinove.
Na, gal dar ne visai specialistė, bet su draugėmis gali rimtai padiskutuoti – ir apie nuošales, ir apie baudos smūgius.
– Tikriausiai mylimoji jums padeda ir Lenkijoje?
– Aš patenkintas, kad užsienyje gyvenu ne vienas. Labai svarbu, kad šalia tavęs būtų žmogus, kuris tave supranta.
Malonu grįžti namo ir kalbėtis ne lenkiškai, o gimtąja kalba.
Sandra man ir lietuviškų patiekalų paruošia. Gyvenu lyg tėvynėje. Man nieko netrūksta.
– Jūsų žaidimas jau atkreipė kelių Europos klubų dėmesį. Ar esate pasirengęs išmėginti jėgas pajėgesniame nei Lenkijos čempionate?
– Mano sutartis su „Widzew” galios dar pusantrų metų. Visos sąlygos čia mane tenkina.
Įsitvirtinau ekipoje, žaidimas sekasi. Tačiau klubo vadovai užsimena, kad pasiūlymų dėl manęs nuolat ateina.
Jei pasitaikys variantas, kuris tenkins ir klubą, ir mane, tada spręsime.
Bet kuriuo atveju sprendimų reikia palaukti iki gruodžio, kai Europoje vėl atsivers žaidėjų perėjimo langas.