Prieš keletą metų su suomių režisieriumi Jarmo Skono (28) susituokęs atlikėjas parodo dokumentą: jų santuoka – tikra. Tik štai skyrybas patvirtinančio popieriaus dar nėra. O gal ir nebus? Metus nekalbėję apie savo santykius, jiedu vėl susitiko Vilniuje.
„Pusę metų ignoravau ir žiniasklaidą, ir save. Kartais žmonės pasimeta, nusivilia gyvenimu ir savimi – taip nutiko ir man. Būsiu atviras: alkoholis buvo mano brolis, jį skiesdavau šlakeliu depresijos, ir išeidavo neblogas kokteiliukas, kuris priversdavo savęs gailėti ir nekęsti. Ačiū draugams, kurių dėka neseniai iš šio košmaro pabudau“, - atvirauja Ruslanas.
Po kojos traumos daug laiko jis skyrė reabilitacijai. Taip pat tikina turėjęs laiko „pratrinti“ vadinamųjų draugų sąrašą.
„Kad ir kokie žmonės būna tikri, teisingi, vieną dieną jie gali visiškai nepastebimai pradėti sau meluoti. Labai pykstu, kai suprantu, kad pats save apgaudinėju. Melavau sau, kad esu labai laimingas, kad viskas aplinkui gražu. Melavau sau, artimiesiems ir gerbėjams, kad Lietuva – tolerantiška šalis ir kad čia esu visiškai saugus.
Kai laimėjau „Muzikos akademiją“, visiškai nepažįstami žmonės man šypsodavosi į akis, sakydavo, kad myli, bučiuodavo, dažnai netgi tapdavo geriausiais vakaro draugais. Bet kitą dieną netyčia sutikti gatvėje tie patys žmonės bijodavo į mane net pakelti akis – juk kas nors gali pastebėti, pamatyti, kad bendrauja su gėjumi“, - pasakoja atlikėjas.
Prieš pat gėjų paradą R.Kirilkinas gavo ne vieną grasinančią žinutę, nors tose eitynėse net neketino dalyvauti.
„Žinau, kad mane sekė... Eidamas gatve gaudavau žinučių, kuriose būdavo rašoma, kaip atrodau, ir grasinama, kad už tokio ar anokio kampo man bus „šakės“. Aišku, buvo baisu: kurį laiką nevaikščiojau pėsčiomis, atvažiavęs į miestą ilgai negalėdavau išlipti iš automobilio. Apėmė baimė, nesaugumo jausmas, buvo net šovusi mintis įsigyti ginklą, nors ir nebūčiau mokėjęs juo pasinaudoti“, - žurnalui „Žmonės“ pasakojo R.Kirilkinas.