Šį lapkritį prisimename
išėjusį prezidentą Algirdą Brazauską, rašytojus Juozą Aputį,
Joną Strielkūną, muziką Gintautą Abarių, ne vieną žymų
dailininką, aktorių, kompozitorių, architektą, politiką,
žurnalistą.
Spalis
Žurnalistė, 1996-aisiais
rengė linksmą televizijos laidą „Štai taip!“. Dirbo LTV laidoje
„Septynios Kauno dienos“, metus vedė „Laisvės alėją“, bendravo su
„Miestas be kaklaraiščio“ žiūrovais.
Lietuviškų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų operatorius.
Iškilus visuomenės veikėjas ir publicistas, Vyčio Kryžiaus ordininkas.
Žurnalistas, savo kūrybinę biografiją pradėjo naujienų agentūros ELTA verslo redakcijoje. Dirbo savaitraštyje „Gimtasis kraštas“, dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, „Respublika“.
Vienas žymiausių Lietuvos agronomų, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Rusijos žemės ūkio mokslų akademijos užsienio narys, habilituotas daktaras profesorius.
Rugsėjis
Viena žymiausių Lietuvos choreografių, liaudies šokėjų. Už kūrybinę veiklą T. Kalibataitė apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Žinomas choro dirigentas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius ir vyrų choro „Aidas“ vadovas.
Filologijos mokslų habilituotas daktaras profesorius. 1966-1988 m. aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras, 1988-1990 m. LTSR liaudies švietimo ministras.
Lietuvių kalbininkas, habilituotas daktaras. Pagrindinė S.Ambrazo mokslinio darbo sritis - lietuvių ir baltų kalbų istorinė žodžių daryba. Šiai temai skirtos 2 monografijos ir per 50 straipsnių.
Parlamentaras, socialdemokratas. Daugiausia dėmesio skyrė valstybės valdymo ir savivaldos reikalams. Marijampolės „Rotary“ klubo narys, Draugijos užsienio lietuviams remti Marijampolės apskrities skyriaus pirmininkas, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ prezidiumo garbės narys.
Garsus muzikas, kompozitorius ir pianistas. Dešimt metų gyveno Šiaurės Karolinoje. Penkerius metus su vėžiu kovojęs G.Abarius tikėjo, kad ligą jam pavyks įveikti. Kompozitorius sukaupęs jėgas ir valią kūrė naujus muzikos kūrinius, planavo kelionę į Lietuvą.
Liepa
Kompozitorius, pedagogas, kultūros ir meno veikėjas, iki paskutinių gyvenimo dienų aktyviai dalyvavo šalies meno procesuose.
Žymus architektas, Tarptautinės architektūros akademijos akademikas, profesorius.
Lietuvos profesionalaus lėlių teatro įkūrėjas. 2003 metais už indėlį Lietuvos menui buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ordino Karininko kryžiumi.
Ilgametė Jaunimo teatro aktorė. Teatro pasaulyje buvo žinoma kaip dramos būrelio ant Tauro kalno, neformaliai - „pas Karalienę“, vadovė.
Architektas, Tarptautinės architektūros akademijos akademikas, profesorius. Kompozitorių namų, Šiuolaikinio meno centro ir Vyriausybės rūmų projektų autorius.
Vienas talentingiausių dabartinės Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas.
Profesorius, 1992–1998 m. ėjo Kalbos komisijos pirmininko pareigas. Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose jis paskelbė daugiau kaip 80 straipsnių istorinės ir lyginamosios gramatikos klausimais, periodiniuose leidiniuose rašė lietuvių kalbos ugdymo ir kultūros temomis (per 100 straipsnių), redagavo mokslo darbus.
Žymus literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras, prozininkas.
Birželis
Pasipriešinimo okupacijai (rezistencijos) dalyvė, Laisvės kovų dalyvė, Antano Terlecko žmona.
Lietuvos operos dirigentas, profesorius. Lietuvos operos riteris, be kurio indėlio šiandien nebeįsivaizduojama Lietuvos operos raida.
Parlamentaro Petro Gražulio brolis kunigas, pulkininkas. Iki 2009 metų vasario pabaigos J.Gražulis buvo kariuomenės vyriausiuoju kapelionu.
Kauno valstybinio lėlių teatro aktorius, dirbo Kauno lėlių teatre ir buvo vienas ryškiausių šios scenos aktorių. Sukūrė dešimtis įsimintinų vaidmenų, užauginusių ne vieną mažųjų teatro žiūrovų kartą.
Pirmasis Lietuvos tautos išrinktas prezidentas. 1992 m. lapkričio 25 dieną A.Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Pagal naująją Konstituciją laikinai pradėjo eiti Lietuvos prezidento pareigas.
1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu jis buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija. Prezidento kadenciją baigė 1998 m. vasario 25 dieną.
XX a. pabaigoje baigęs prezidento kadenciją A.Brazauskas be aktyvios politikos iškentėjo tik trejus metus.
Poetas, vertėjas, publicistas. 1996 metais J.Strielkūnas apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Poeto eiles dainomis pavertė ne vienas muzikos kūrėjas. J.Strielkūno žodžiams muziką kūrė Benjaminas Gorbulskis, Vygandas Telksnys, Algimantas Raudonikis.
Istorikas, politikas, rezistentas, Kovo 11-osios Akto signataras, LRT Tarybos pirmininkas.
Televizijos laidoje išgarsėjęs komikas, vadintas vaikščiojančiu juoko banku.
Tekstilės menininkė, dailininkė. Jos sukurti gobelenai puošia vaistinę ir administracinius pastatus Vilniuje, Švenčionėlių kultūros namų sceną, Mažeikių kultūros namų sceną, Vytauto Didžiojo bažnyčią Kaune.
Balandis
Grafikas, knygų iliustruotojas. Grafikas garsėjo kaip gamtos piešėjas.
Dailininkė, dailės pedagogė. Dailininkės kūrinių yra įsigijusios Lietuvos bažnyčios, Genocido aukų, Lietuvos dailės, Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejai, Lietuvos dailės fondas.
Ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojas, režisierius. 1997 m. jo iniciatyva įkurtas Lietuvos radijo ir televizijos muziejus.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys, prozininkas. 1983 m. už romaną sakmę „Vienaragio išdaigos“ rašytojas buvo apdovanotas Žemaitės literatūrine premija.
Vertėjas, daug įvairaus žanro Algimanto Antanavičiaus tekstų vertimų publikuota periodikoje. Paskelbta literatūrinių straipsnių.
Kovas
Architektė, labiausiai išgarsėjusi kaip Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmų autorė. Iš viso suprojektavo apie 50 pastatų, daugiausia Vilniuje. Tarp jos kūrinių - dabartinis Ūkio ministerijos pastatas, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabo pastatas.
Lietuvos baleto primadona.
Vasaris
Aktorė, keturiasdešimt metų vaidinusi Šiaulių dramos teatre.
Kauno valstybinio dramos aktorius, sukūrė daug vaidmenų teatre, filmavosi daugelyje Lietuvos kino studijos ir televizijos filmų.
Žymus gydytojas kardiologas, profesorius.
Grupės „Vairas“ lyderis, dainininkas, muzikantas.
Lietuvos televizijos režisierius, vienas vyriausių LRT darbuotojų.
Juozo Miltinio dramos teatro aktorius. Per 26 darbo metus teatre sukūrė apie 50 įsimintiniausių ir sudėtingiausių, dramatiškiausių ir komiškiausių personažų, kuriuos gerai prisimena Lietuvos žiūrovai.
Prozininkas vertėjas. 1986 metais J.Apučio novelių rinktinė „Gegužė ant nulūžusio beržo“ buvo įvertinta Nacionaline premija. Su J.Apučio vardu yra siejamas novelės atgimimas 7-8 dešimtmetyje.
Vaikų rašytojas. G.Morkūnas buvo pirmas ir vienintelis fizikas, rašantis vaikams.
Juozo Miltinio dramos teatro aktorius ir režisierius.
Lietuvių išeivijos dailininkas, tapytojas ir knygų iliustratorius, pedagogas, ilgametis lietuvių bendruomenės išeivijoje veikėjas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatas.
Knygų dailininkas. Jo apipavidalintos knygos buvo nuolat apdovanojamos premijomis kasmetiniuose Lietuvos ir tarptautiniuose knygos meno konkursuose.
Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro direktorė. Už aktyvią veiklą O.Versockienę Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus 2006 metais apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Žinomas tapytojas. Apdovanotas valstybine bei Nacionalinės kultūros ir meno premijomis, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, šv. Kristoforo statulėle ir pirmuoju Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu.
Garsus Lietuvos kompozitorius ir pedagogas, populiariausios lietuviškos operos „Pilėnai“ autorius.
Kauno meras, miestui vadovavęs 1995-1997 metais.
Garsus režisierius ir teatro pedagogas.
Lapkritis
Ilgametis Kauno valstybinio dramos teatro aktorius. Teatro scenoje V.Vaičekauskas sukūrė ne vieną dešimtį vaidmenų, taip pat nusifilmavo kino ir televizijos filmuose.
Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniame režimui veikėja, disidentė, lagerių kalinė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos įkūrėja, ilgametė jos pirmininkė.
J.Jurgelevičius buvo vienas techniškiausių „Žalgirio“ futbolininkų per visą komandos istoriją, pasižymėjo puikiomis žaidimo „dirigento“ savybėmis. 1969 ir 1980 metais J.Jurgelevičius išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.