Martynas nesutrinka, kai jo klausia, kodėl pasirinko akordeoną - galbūt nelabai madingą ir šiuolaikinį instrumentą.
„Jeigu turite galvoje, kad jis atrodo ganėtinai kaimiškai, tai primenu, kad kaimo kapelose groja ir smuikai. Bet jeigu kalbėtume rimtai, tai akordeonas jau ne vieną dešimtmetį kopia į rimtosios, klasikinės muzikos sceną.
Man pačiam pirmą įspūdį padarė fortepijonas. Bet jo aš taip niekada ir neturėjau. Brangokai kainavo. O akordeonas tapo alternatyva brangiam pianinui ir dabar matau: gerai, kad taip išėjo. Be galo sunku tapti labai geru ir garsiu pianistu. Jų pasaulyje tiek daug ir tokių gerų. Kaskart žiūriu su pavydu. Tačiau akordeonas turi savo privalumų: po pasaulį galiu keliauti su nuosavu instrumentu ant pečių. O pianistas kaskart turi groti vis kitu“, - pasakoja Martynas.
Jis nelaiko savęs klasikiniu muzikantu. Pirmiausia todėl, kad akordeonas nėra klasikinis instrumentas: tokiam, koks jis dabar ir kokiu visi groja, yra vos šešiasdešimt metų.
„Taigi tai yra modernus, visai ne kaimiškas instrumentas. Ir man smagu pasakyti, kad esu šiuolaikinis muzikantas“, - sako šiaulietis.