„Tolerancija – tikras vaistas. Ir nėra nieko baisiau, kaip gyventi netolerantiškoje visuomenėje. Mes nebesugebame išlaikyti pagarbos vieni kitiems. Visose srityse... Vien piktinamės, įžeidinėjame, apkalbame. Juk niekada nesakome: oi, kokia graži pora, jie gyvens ilgai ir laimingai. Kur tau! Kartu jie tik dėl pinigų, jis ją tuoj paliks, ji jį apgaudinėja, ne, jokių kitų variantų. Tik lova ir pinigai, o kas liko iš meilės?“ - piktinasi Agnė.
Moteris juokiasi, kad jei ji iš tiesų mylėtųsi su tiek vyrų, kiek jai priperša bulvarinė spauda, tikrai nebūtų laiko miegui.
„Seksas man mažiausiai susijęs su kūnu, jis prasideda galvoje, visai nuo kitų impulsų. Gal kada ir buvo etapas, kai seksas prasidėdavo nuo žvilgsnio į gražų berniuko veidą, bet juk tai – skysto protelio laikotarpis.
Nesu davatka, bet seksas tikrai turi daugiau reikšmių nei tą vieną. Kartą nusifotografavau nuoga jūsų žurnalo viršeliui. Jokių krūtų, nieko daugiau, tik nugara. Tokioje nuotraukoje gali įžvelgti, ką tik nori, o aš pati sau joje atrodau atvira“, - sako Agnė.
Atvirumo jai niekada netrūko.
„Laimingi gali būti netgi tie, kurie savo išgyvenimus pasakoja žurnalistams. Meilė egzistuoja ir jų namuose. Netgi tada, kai visi mėgina nuspėti jos baigtį. Meilė yra visur. Ir aš juk nesakau, kad manoji yra didesnė ar kitokia, nes aš apie ją viešai nepasakoju“, - šį kartą paslaptingai kalba su žinomu režisieriumi Oskaru Koršunovu artimai bendraujanti Agnė.