„Sąlygos buvo tokios, gimiau 20 metų per anksti. Kiek galėjau
tose sąlygose, tai maksimaliai (padariau - BNS), daugiau nieko nebuvo
galima padaryti“, - tvirtino V.Noreika, kuriam svarbiausia meno
premija skirta už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir
neblėstantį talentą.
Jis pripažino, kad sovietmečiu turėjęs pasiūlymų koncertuoti
ir Izraelyje, ir JAV, tačiau jų priimti jam nebuvo leista. Vis
dėlto operos solistas tvirtino esąs patenkintas savo darbu ir
pasiektais rezultatais.
„Aš dainavau geriausiose scenose, su geriausiais orkestrais,
puikiais dirigentais. Esu „bisavęs“ operos spektaklių metu tokias
arijas, kurių niekas „nebisuoja“, - kalbėjo V.Noreika.
Jis tikino nesitikėjęs tapti Nacionalinės premijos laureatu,
nes jau kelis kartus nesėkmingai buvo jai pristatytas. Džiugą
naujieną operos dainininkas tvirtino sužinojęs paskambinus
žurnalistui, nes buvo pamiršęs, kada Kultūros ministerijoje bus
svarstomas premijų suteikimo klausimas.
V.Noreika tvirtino itin vertinantis Lietuvos nacionalinio operos
ir baleto teatro (LNOBT) pastarųjų metų darbus, esą žiūrovams
buvo pristatyta itin įdomių operos ir baleto spektaklių, kurie
gausiai lankomi.
„Aš labai vertinu G.Kėvišą (LNOBT generalinį direktorių -
BNS). Aš pats išbuvau 16,5 metų direktoriumi, LNOBT meno vadovu.
Aš žinau, kaip tai sunku - reikia suvesti į krūvą dekoracijas,
muziką, chorą, baletą, solistus“, - BNS sakė žymus operos
solistas.
V.Noreika, pasakojo, kad jam vadovaujant buvo sunku rasti
solistų, statyta tai, kas buvo finansiškai įmanoma.
„Dabar mes pamatėme daug įdomių pastatymų. Aš manau, kad
„Madam Baterflai“ yra geriausias spektaklis režisūros prasme per
visą Lietuvos istoriją be konkurencijos, o tokie pastatymai baisiai
kainuoja“, - kalbėjo Nacionalinės premijos laureatas.
Jis teigiamai įvertino Lietuvos kongresų rūmuose rodomos
„bohemiečių“ pastatymus, tačiau teigė, kad tai nėra tikroji
opera.
„Gerai, kad toks dalykas egzistuoja, bet opera jau statoma
retkarčiais Panevėžyje, statoma Klaipėdoje, statoma Kaune, statoma
Vilniuje. Dvi operos Vilniuje, ar tai būtina? Jei tas teatras mūsų
būtų labai prastas, bet mūsų teatras yra geras. Tačiau čia
galiausiai vadų reikalas, nors (Kultūros - BNS) ministerija, kiek
žinau, trupučiuką abejingai galvoja. Aš irgi didelio džiaugsmo
nereiškiu, nes vis dėlto tai yra „prikurta“ iki operos“, - tvirtino
V.Noreika.
Jis sakė pasiilgstantis valstybės požiūrio į
studijuojančiuosius operinį dainavimą. Anot jo, nesuprantama, kad
parengti operos solistą. Pats pedagoginį darbą dirbantis garsus
operos solistas pabrėžė, kad kiekvieną menininką auginti reikia
individualiai. Be to, per didelis yra 18 tūkst. litų siekiantis
mokestis už studijų metus. Dėl to daug talentingų dainininkų
pasirenka studijas užsienyje.
V.Noreika Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vadovauja Dainavimo katedrai.
„Sunku suprasti kol kas kai kuriems asmenims, kurie vadovauja
mokslui, kad neišeina išauklėti, pasistačius 10 žmonių, ir
mokyti juos dainuoti. Taip galima padaryti gerą chorą, o mūsų
tikslas yra individualybę ištraukti (...) Finansuoti reikia. Nori
turėti kultūrą, kultūrą paima pinigas, bet tauta be kultūros yra
pasmerkta išnykti“, - kalbėjo menininkas.
Pasak V.Noreikos, nėra nieko blogo, kad jauni operos dainininkai
dalyvauja šokio ar populiariosios muzikos projektuose, tačiau tai
priklauso nuo to, kaip jie dalyvauja, kaip tam ruošiasi.
Kalbėdamas apie konkursą „Triumfo arka“, Nacionalinės premijos
laureatas apgailestavo, kad projektas nesulaukia tiek piniginių
lėšų, kiek reikėtų. Be to, V.Noreika turėjo priekaištų
„Triumfo arkai“ dėl dainininkų atrankos.
„Ten neva manoma, kad ateina geriausi balsai. Mes nežinome to.
Pirmiausia, balsai turi būti patikrinami nemikrofoninėje aplinkoje,
turėtų būti pasamdyta nemikrofonizuota salė, sėdint rimtai
komisijai. Komisija per du, tris kartus atrenka, tarkime, 20 jaunų
žmonių ir solistų, kurie turi gerus balsus, gali dengti 100
žmonių orkestrą, ir tada tuos žmones paima“, - kalbėjo operos
solistas.
V.Noreika gimė 1935 metais Šiauliuose, 1960 ir 1970 metais buvo
apdovanotas valstybinėmis premijomis, 1995 metais - Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu ,2007 metais -
Nacionaline Kultūros pažangos premija, kitomis premijomis.
Jis yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos
didžiajame teatre (per 50 kartų), Berlyno valstybės operoje,
Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo,
Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos,
Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje
ir kitose scenose. Dainininkas sukūrė per 50 vaidmenų.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos vasario 16
dieną.