Pernai pasaulį išvydo Lietuvos kunigaikščio ir profesoriaus Mykolo Giedraičio autobiografinė knyga „Crater‘s Edge“ („Ant kraterio krašto“). Knyga jau verčiama į lietuvių kalbą. Artimiausiu metu ji turėtų pasirodyti ir mūsų knygynuose. Tie, kas nekantrauja skaityti knygą angliškai, gali ją įsigyti internete: www.bookdepository.co.uk . Kaina – apie 15 eurų.
Knygoje aprašoma skaudi kunigaikščio šeimos dalia, neaplenkusi ir daugelio mūsų tėvynainių bei gerai pažįstama Stalino „saulės“ kruvina tikrovė. Kunigaikščio tėvas Tadas Giedraitis, Lenkijos senatorius, 1941-ųjų birželį NKVD budelių buvo sušaudytas Červenės miške (Baltarusija). Jo paties, tuomet sulaukusio 11 metų vaiko, tremtis gyvuliniuose vagonuose su mama ir dviem seserimis.
Po dvejų metų tremties visiškoje neviltyje, kenčiant badą šiaurinio Kazachstano Nikolajevkos kaimelyje, kunigaikštį išvadavo Lenkijos vyriausybės emigracijoje Londone susitarimas su SSRS dėl lenkų likimo ir generolo Vladislovo Anderso armijos formavimo.
Dar 1942-ųjų kovą Stalinas sutiko, kad iš Rusijos į Persiją persikeltų 30 tūkst. V.Anderso karių. Kariuomenės branduolį sudarė virš 100 tūkst. buvusių Stalino represuotų lenkų kilmės žmonių, iš kurių būta 41 tūkst. kariškių ir 74 tūkst. civilių. Vienas iš įstabiausių generolo V.Anderso pasiekimų – rūpestis, kad būtų perkelta ir 11 tūkst. lenkų vaikų.
Kunigaikščio M.Giedraičio mama Ona Šostakauskaitė-Giedraitienė, daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų įveikė su padirbtais kelionės bilietais ir suklastotais kelionės leidimo antspaudais.
1942 metų rudenį kunigaikščiai Giedraičiai jau buvo Teherane, o 1944-ųjų sausį jaunasis kunigaikštis M. Giedraitis, būdamas vos 15 metų, įstojo į V.Anderso armiją, su kuria netrukus persikėlė į Palestiną. Po karo visa šeima persikėlė į Angliją. Tik 1948 metais šeima sužinojo skaudžią kunigaikščio T.Giedraičio, lemtį Červenės miške.
Pats generolas V.Andersas buvo prasitaręs vyskupui V.Brizgiui apie savo žemaitišką kilmę, o istorikas dr. J.Lebionka teigia, jog generolas V.Andersas gali būti gimęs ir užaugęs Tauragės dvare.
Prieš savaitę į profesoriaus kunigaikščio Mykolo Giedraičio namų duris Oksforde, Jungtinėje Karalystėje, pabeldėme mes - du kunigai, šių eilučių autorius, Airijos lietuvių sielovados kapelionas Dubline, ir Petras Tverijonas – Londono lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas. Abu ne vienerius metus darbavomės Žemaitijoje. Aplankyti Lietuvos didikų kunigaikščių Giedraičių palikuonį paskatino jo išleista prisiminimų knyga.
Dar vienas ir ne mažiau svarbus mūsų apsilankymo pas profesorių kunigaikštį M.Giedraitį tikslas – įteikti Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos proginį medalį „Žalgirio mūšiui – 600 metų“. Jis skirtas garbiam kunigaikščiui už Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo bei jo tradicijų puoselėjimą.
Profesorius Mečislovas Jučas taip atsiliepia apie kunigaikštį M. Giedraitį: „Mecenatas, globojantis ir finansiškai remiantis paminklus, susijusius su Giedraičių giminės istorija Lietuvoje. Jis parėmė vyskupo Merkelio Giedraičio ir Mikalojaus Daukšos paminklo sukūrimą Varniuose, Videniškių vienuolyno restauravimą ir Giedraičių protoplasto Baltadvario archeologinius tyrimus. Į šį darbą įtraukė ir savo sūnų, taip pat Mykolą Giedraitį. Nėra kitos Lietuvos didikų giminės, kuri taip rūpintųsi Lietuvos praeitimi ir ypač jos krikščioniška kultūra.“
2009-aisiais – Lietuvos tūkstantmečio metais – Lietuvą pasiekė kunigaikščių Giedraičių namų dovana - Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai padovanota daugiau kaip tūkstantis knygų iš kunigaikščio asmeninės bibliotekos. Šios knygos galėjo atsirasti bet kuriame prestižiniame pasaulio universitete ar bibliotekoje, tačiau savo naujuosius namus jos rado Lietuvoje.
Už ypatingus nuopelnus Lietuvai kunigaikštis M.Giedraitis 1995 metais buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.