„Augau su jo eilėraščiais, su jo kurtom dainom, girdėdavau per šventes ir būdavo nuostabu matyti, kad jis yra gyvas ir kartu su mumis, - J.Marcinkevičių prisimena jaunas vilnietis Bernardas. - O kai jo netekome, tai, visų pirma, man pasirodė labai ypatinga, kad jis išėjo Vasario 16-ąją, kaip ir Jonas Basanavičius. Labai gaila - gaila, kad pasitraukė daug iškilių Lietuvos žmonių“.
Už Bernardą vyresnis Mintautas prisimena J.Marcinkevičiaus indėlį į Nepriklausomybės atgavimą.
„Kiekvieno kultūros darbuotojo išėjimas Lietuvai yra netektis, - sako jis. - O ypač J.Marcinkevičius, kurį puikiai visi pažįstame, jo kūrybą, veiklą - dabar ir Sąjūdžio laikais. Šauklys buvo. Lauksim, ką tauta išsiaugins naujo“.
„Tai vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris buvo ištikimas Lietuvai, lietuvybei“, - sakė vilnietė Mira. J.Marcinkevičių ji sako galinti palyginti tik su prezidentu Valdu Adamkum.
„Tik du tokius žmones pažįstu, o daugiau negalėčiau pasakyti“, - net susigraudinusi kalbėjo moteris.
„Turbūt vienas iškiliausių žmonių, tikrų poetų, tikrų lietuvių, be kurio kol kas dar sunku įsivaizduoti, kaip atrodys Lietuva. Jis buvo šauklys mūsų Nepriklausomybės kelio, nors vėliau šiek tiek ir pasitraukė. Tikrai labai gaila. Tiesiog Vasario 16-osios šventė be jo šiek tiek kitokia atrodo“, - kalbėjo Vilmantas.
Bronė J.Marcinkevičių palygino su prieš dešimtmetį išėjusiu kardinolu Vincentu Sladkevičiumi: „Šventas Žmogus“.
Žiūrėkite reportažą.