73-ejų J.Nicholsonas - vitališkas, paskutinis Holivudo dandis, šarlataniškas bonvivanas, nešiojantis akinius nuo saulės net ir naktį, ir kerintis savo patrauklia šypsena.
Filmo pasirodymo proga aktorius susitiko su žurnalistais Niujorko „Ritz Carlton“ viešbutyje. Didelė pastanga, nes J.Nicholsonas nemėgsta palikti savo dailių namų Los Andžele, kur gyvena jau daugiau nei trisdešimt metų, ir kur kaimynas yra buvęs geras draugas Marlonas Brando. Gyvena vienas, bet dažnai matosi su savo šešiais vaikais, kurių amžius - nuo 18 iki 47 metų, ir kurių motinos - keturios skirtingos moterys.
Paskutinį kartą oficialiai J.Nicholsonas buvo vedęs prieš dešimt metų - aktorę Larą Flynn Boyle.
- Nekalbant apie Jūsų draugystę su režisieriumi Jamesu Brooksu, kas paskatino vaidinti ''Kaip žinai''?
- Man ir Paului Ruddui teko suvaidinti gražią tėvo ir sūnaus istoriją, papasakotą aktualiame ekonominės bei dvasinės mūsų, amerikiečių, krizės fone. Filme turėjau progų dažnai bučiuoti Paulą. Nors nesu lipšnaus būdo, bet man tai patiko. Be to, pabaigoje yra ašaras spaudžianti scena. Filmavimo aikštelėje be perstojo visus juokinau. Režisierius net supyko. O aš protestavau, - ar tai komedija, ar ne?
- Tačiau vaidinate pakankamai veidmainišką tėvą...
- Tačiau vis dėlto tėvą, kuris myli savo sūnų. Jei ir įtraukia į savo pragaištingą veiklą, tai todėl, kad įsitikinęs, jog taip elgtis būtina. Personažo neteisinu, bet manau, jog jis yra ''garbingumo lapė''.
- Visko turite. Kas verčia dar dirbti?
- Pasiūlymą priimu tik tuomet, jei tikrai juo tikiu. Man pasisekė - pradedant ''Easy rider'', teko dirbti tik su labai šauniais režisieriais: Romanu Polanskiu ''Chinatown'', Milošu Formanu ''Skrydyje virš gegutės lizdo'', Stanlio Kubricko ''Švytėjime''. Genialūs menininkai, su kuriais greičiau praeina tos dvylikos valandų darbo filmavimo dienos. Bet ant laurų negali užmigti. Kai kamera įjungta, turi atiduoti viską, ką gali, ir būti meistrišku kiekviename filme. Net ir dabar, kai esu garbaus amžiaus. Vis dar patinka sulaukti gero įvertinimo.
- J.Brooksas prasitarė, kad jūs atmetate labai daug darbo pasiūlymų. Tiesa?
- Nenoriu vaidinti senio, kuris ekrane atrodo dar senesnis. O tai man visuomet ir siūlo. Norėčiau, kad publikai mano amžius nerūpėtų. Kaip manote, ar man patiktų vaidinti nukvaišusį 70-metį? Siūlytuose scenarijuose veiksmas vyksta pensionatuose, gvildenamos pagyvenusių žmonių problemos - vaikų pareigos rūpintis tėvais, našlio kančia po žmonos mirties ar Las Vegase auksines vestuves švenčianti pora. Ne, dėkui.
- Kaip apibūdintumėte meilę?
- Per savo gyvenimą turėjau daug skirtingų atsakymų į šį klausimą.
- Pirmasis?
- Jau neprisimenu! Antrasis - kad meilė verčia greičiau atsidurti lovoje. Bet, jei rimtai, kai esi įsimylėjęs, išties jautiesi savimi, labiau nei to tikėjaisi. Tačiau šiuo metu man netrūksta įsimylėjimų, veikiau - būti mylimam.
- Kaip save vertinate?
- Puikiai. Esu pakankamai tvirta asmenybė, turinti principus. Esu senas hipis, subrendęs septintajame dešimtmetyje, ir gyvenantis kaip ir tais laikais. Manau, esu širdingas. Gal šiek tiek arogantiškas, bet iš esmės - geras.
- Kai nesifilmuojate, kaip leidžiate laiką?
- Lovoje išbūnu iki 11-os, o kartais iki 13 valandos. Žaidžiu golfą. Mano du vaikai lanko toli nuo Los Andželeso esantį koledžą, taigi ilgai su jais šnekučiuojuosi telefonu. Vakare einu žiūrėti Los Andželo ''Lakers“ krepšininkų rungtynių, jei žaidžia namuose. Susitinku su draugais, namuose rengiu vakarienes. Vis dar domiuosi moterimis. A, einu į laidotuves, kurios tampa vis dažnesnės. Blogiau, nei eiti į darbą, bet šios pareigos negaliu nepaisyti.
- O kaip leidžiate atostogas?
- Skaitau, tapau ir žaidžiu golfą. Vykstu į kalnus - Aspeną, kur turiu namą, ir kur dažnai susitinku su mano vaikais, buvusiomis žmonomis ir draugėmis. Bendraujame dideliame ir linksmame šurmulyje. Mano šeima - labai gausi, nepaprastai skirtingų tipų koliažas, panašus į Davido Hockney kūrinį. Triukšminga, vieninga, postmoderni šeima. O aš vaidinu patriarchą, nors iš tiesų nelabai manęs paiso. Moterys tarpusavyje yra labai susidraugavusios. Mane palieka nuošaly, šventoje ramybėje.
- Laimės paslaptis?
- Turėti aistrų bei siekti jas realizuoti. Sakyti tiesą, būti ištikimu tiems, kurie to verti. Ir, leiskite pridurti, turėti gražių drabužių.