Žydų šeimoje 1926 metais gimęs rašytojas paauglystėje per
nacių okupaciją buvo išvežtas į Terezienštato koncentracijos
stovyklą, o vėliau buvo laikomas Aušvico ir Buchenvaldo mirties
stovyklose.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, jis sugebėjo pabėgti iš
traukinio, kai buvo vežamas į Dachau koncentracijos stovyklą, ir
grįžo į Prahą, kurioje buvo prasidėjęs sukilimas prieš
hitlerininkus.
Daugelis jo romanų pagrįsti atsiminimais apie gyvenimą
stovyklose ir paskutines karo dienas. A.Lustigo kūrinių pagrindiniai
veikėjai - eiliniai žmonės, paveikti Holokausto.
1962 metais išleistame romane „Dita Saksova“ vaizduojama mirties
stovykloje išgyvenusi paauglė, o knygoje „Malda už Kateržiną
Horovicovą“ („Modlitba pro Katerinu Horovitzovou“, 1964) pasakojama
apie merginą, kuri mėgina išsipirkti iš nacių kalėjimo.
Romane „Tamsa nemeta šešėlio“ („Tma nema stin“, 1976)
vaizduojami du iš nacių transporto pabėgę paaugliai, mėginantys
išgyventi miške.
A.Lustigas Holokausto tema taip pat parašė kelis apsakymus,
tokius kaip „Naktis is viltys“ („Noc a nadeje“, 1957) ir „Nakties
deimantai“ („Demanty noci, 1958).
Po karo jis studijavo žurnalistiką ir prisidėjo nušviečiant
arabų ir Izraelio karą 1948-1949 metais.
1968 metais, kai buvusioje Čekoslovakijoje Maskvos pasiųstos
pajėgos numalšino „Prahos pavasarį“, A.Lustigas, kuris tuomet
rašė scenarijus filmams, per Jugoslaviją išvyko į Izraelį ir
galiausiai persikėlė į Jungtines Valstijas, kur dėstė apie
kinematografiją ir literatūrą Vašingtone įsikūrusiame Amerikos
institute.
Čekoslovakijoje 1989 metais nuvertus komunistinį režimą,
rašytojas grįžo į tėvynę, kuri 1993 metais taikiai pasidalijo į
Čekiją ir Slovakiją.
1995-1997 metais jis buvo čekų kalba leidžiamo žurnalo vyrams
„Playboy“ vyriausiasis redaktorius.
A.Lustigas 2008 metais pelnė tarptautinę Franzo Kafkos premiją, o už 2000 metų romaną „Žavios žalios akys“ (Krasne zelene oči) 2003 metais buvo nominuotas Pulitzerio premijai.
Nors karo metais patyrė skaudžių išgyvenimų, o vėliau ilgai
sirgo, rašytojas išliko optimistas.
„Iki šiol savo gyvenime viską atlaikiau, todėl galbūt
ištversiu ir vėžį“, - jis sakė duodamas interviu vienam žurnalui
anksčiau šiais metais, kai jau buvo prikaustytas prie lovos.
„Manau, mano gyvenimas geras“, - pridūrė jis.