Vakaruose liaupsinamas kaip kovotojas už demokratiją, o
gimtinėje daugelio rusų smerkiamas kaip žmogus, sugriovęs kadaise
buvusią didžią imperiją, M.Gorbačiovas savo 80-metį veikiausiai
pasitiks be didelių iškilmių ir garsių sveikinimų.
Tarp elektorato nepopuliarus ir per valstybinę televiziją retai
rodomas buvęs SSRS prezidentas iš esmės nepadarė didesnės įtakos
posovietinės Rusijos, šalies, kurią jis netyčiom padėjo sukurti,
politikai.
Pastaruoju metu jis taip pat vis griežčiau atsiliepė apie savo
įpėdinių Kremliuje - Vladimiro Putino bei Dmitrijaus Medvedevo
politiką. Jų valdomą Rusiją M.Gorbačiovas supliekė kaip
demokratijos „imitaciją“ ir išreiškė būgštavimus, kad
2012-aisiais vyksiantys prezidento rinkimai bus suklastoti.
Simboliška, kad pagrindinis M.Gorbačiovo, žmogaus, pakeitusio
istorijos tėkmę, 80-mečio paminėjimas įvyks ne Maskvoje, o
Londone, kur kovo 30 dieną Karališkoje Alberto salėje ta proga
numatytas iškilmingas koncertas.
Renginyje ketina dalyvauti tokios pasaulinės žvaigždės kaip
Sharon Stone ir Bryanas Ferry.
Įgyvendindamas savo viešumo ir pertvarkos politiką, kuria
siekė reformuoti ir modernizuoti Sovietų Sąjungą, M.Gorbačiovas
išlaisvino jėgas, kurių nebegalėjo kontroliuoti ir dėl kurių
1991-aisiais subyrėjo visa Raudonoji imperija.
Priešingai nei jo pirmtakai, M.Gorbačiovas nebuvo pasiryžęs
panaudoti jėgos, kad komunistai išlaikytų kontrolę Maskvos
satelitėse Rytų Europoje, o tai savo ruožtu atvėrė kelią griūti
Berlyno sienai - šis faktas niekuomet nebus pamirštas Europoje.
„Gorbačiovo vadovavimo drama yra tai, kad jo sukelta banga
nunešė jį nuo Rusijos politinės scenos“, - rašė politologė
Lilija Ševcova laikraštyje „Novaja gazeta“, gindama buvusį Sovietų
Sąjungos lyderį.
„Jam teko kęsti vienatvę, piktavališkumą ir nesupratimą. Jo
dėka į valdžią atėję asmenys siekė niekingo keršto“, - rašė
ji opozicijos laikraštyje. M.Gorbačiovas yra vienas iš „Novaja
gazeta“ savininkų.
Vyriausybės vadovo V.Putino ir prezidento D.Medvedevo valdantysis
tandemas retai parodo susidomėjimą M.Gorbčiovu. Kartą, tiesa,
prezidentas rūgščiai pastebėjo, kad M.Gorbačiovo vadovavimą
žymi „mūsų valstybės griūtis“.
Tuo tarpu velioniui Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui, kuris
buvo pagrindinis M.Gorbačiovo priešininkas, ir V.Putinas, ir
D.Medvedevas nepagailėjo gražių žodžių, kai lygiai prieš
mėnesį buvo minimos 80-osios jo gimimo metinės.
M.Gorbačiovas ilgą laiką vengė tiesiogiai kritikuoti
dabartinius Rusijos vadovus, tačiau artėjant 80-mečiui jis pirmą
kartą atvirai išdėstė tai, ką iš tiesų mano apie V.Putiną ir
D.Medvedevą.
Kalbėdamas apie prezidento ir premjero ketinimą tarpusavyje
nuspręsti, kuris jų 2012-aisiais sieks valstybės vadovo posto,
M.Gorbačiovas sakė: „Tai gėdinga. Man gėda dėl jų. Tai nekuklu,
jie elgiasi taip, tarsi visuomenė, konstitucija, rinkimai
neegzistuotų“.
Emocingame interviu, kurį davė laikraščiui „Novaja gazeta“,
buvęs Sovietų Sąjungos lyderis sakė, kad Rusija pradeda užmiršti
„perestroikos“ pasiekimus, bet kurių rusai dabar neturėtų
galimybės laisvai eiti į maldos namus, naršyti internete ir pirkti
valdžią kritikuojančius laikraščius.
„Dabar „perestroika“ asocijuojasi tik su tuščiomis parduotuvių
lentynomis“, - skundėsi jis.
„Ir dar pamiršau paminėti - mes išvengėme branduolinio karo
katastrofos. Dabar nelabai kas tai ir atsimena“, - pridūrė jis,
neslėpdamas kartėlio.
Tikra istorijos ironija galima laikyti M.Gorbačiovo atskleistą
faktą, kad Kremliaus pagrindinis ideologas Vladislavas Surkovas
neleido jam įkurti savo politinės partijos.
Žinoma, tokia politinė jėga tikrai nebūtų pajėgi mesti
iššūkį Rusijos valdžios elitui.
Nepriklausomo J.Levados sociologijos centro sausį atlikta
apklausa parodė, kad vos 14 proc. rusų „teigiamai ar labai
teigiamai“ vertina M.Gorbačiovą.
Tuo tarpu net 51 proc. respondentų nurodė, kad dėl milijonų
žmonių žūties atsakingas Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas
Stalinas atliko teigiamą vaidmenį Rusijos istorijoje.
Vis dėlto ir M.Gorbačiovo, kuris Vakaruose meiliai vadinamas
Gorbiu ir atpažįstamas pagal ryškią dėmę ant kaktos, kurią turi
nuo gimimo, politiniame palikime esama tamsių faktų, dėl kurių vis
dar ginčijasi istorikai.
Jis neužkirto kelio Kalnų Karabacho konfliktui, kuris nusinešė
30 tūkst. gyvybių, o daugumai lietuvių jis visuomet liks atsakingas
už kruvinus 1991 metų sausio 13 dienos įvykius.