41 metų J.N.Amaro – buvęs profesionalus futbolininkas. Tačiau dabar jis užsiima visai kita veikla. Skirtinguose Europos miestuose vyras pristato parodą „Vaikai Mėnulyje”.
Prieš šešerius metus sumanyta paroda, kurioje vaikai ne tik gauna astronomijos pradmenis, bet ir užsivilkę astronautų kostiumus gali pasivaikščioti Mėnulio ir Žemės moduliuose, iš pradžių veikė tik Portugalijoje.
Tačiau vėliau projektu susidomėjo ir kitos Europos šalys. Šią savaitę paroda, kurią vaikai gali aplankyti nemokamai, atkeliavo į sostinę.
Iki kovo pabaigos ji veiks prekybos centre „Ozas” esančiame pramogų parke „X-Planet”.
Iki tol ši paroda pabuvo Lenkijoje, Graikijoje, Turkijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Čekijoje ir Rumunijoje.
Portugalas J.N.Amaro pasakojo, kad kitais metais su kosmosu ruošiasi supažindinti Serbijos ir Bulgarijos vaikus, o dar vėliau projektas keliaus į Rusiją ir Braziliją.
– Kuo išskirtinė paroda „Vaikai Mėnulyje”? – pasiteiravo „Sostinė” J.N.Amaro.
– Tai emocinis projektas. Vaikai gali ne tik papramogauti, bet ir susipažinti su planetomis, astronautais, kosmoso įranga. Apsilankymas parodoje vaikams dažniausiai būna pirmoji kosmoso patirtis.
Atėję į parodą vaikai sužino pirmųjų astronautų vardus, planetas, pamato astronautų kostiumus ir įrangą.
Vaikai visuomet turi svajonių. Augant jos keičiasi, tačiau dažnai vaikai svajoja apie kosmosą, todėl čia atėję jie gali išpildyti savo svajonę, o patirti įspūdžiai išlieka ilgam.
Suaugusieji į Mėnulio modulį nėra įleidžiami, todėl jame vaikai visiškai atsipalaiduoja. Viduje jie gali šokinėti, šūkauti, dūkti ir daryti ką tik nori.
– Kaip į šią pramogą reaguoja skirtingose šalyse augantys vaikai?
– Kiekvienoje šalyje vaikai yra vienodi, nes į pramogas jie reaguoja lygiai taip pat.
Žinoma, skirtingose šalyse vaikai atrodo nevienodai, tačiau jie turi vieną bendrą bruožą – mokėjimą nuoširdžiai džiaugtis.
Netgi jeigu tėvai ar kiti lydintys suaugusieji į šį kosmoso projektą žiūri skeptiškai, aš jaučiuosi laimėjęs mūšį, nes juo džiaugiasi vaikai, paroda jiems ir skirta.
– Kuriose šalyse gyvenantys vaikai apie kosmosą žino daugiausia?
– Pastebėjau, kad, pavyzdžiui, vaikai Lenkijoje apie kosmosą žino labai daug. Lietuvoje vaikai taip pat turi nemažai astronomijos žinių.
Apie tai daugiau išmano vaikai iš tų šalių, kurios patyrė šaltąjį karą tarp Rytų ir Vakarų.
Mes netgi turime skirtingų stendų. Vienose šalyse vartojame žodžius „kosmonautas”, o kitose – „astronautas”, kartais naudojame abu užrašus.
Rusijoje arba Rytų Europoje dažniau vartojame žodžius „kosmonautas”. Jeigu tenka bendrauti su žmonėmis iš Vakarų Europos ar Jungtinių Amerikos Valstijų, vartojame žodį „astronautas”. Esame diplomatiški.
Portugalijoje taip pat turime vaikų, kurie apie astronomiją žino daugiau negu galima tikėtis. Tokie patys ir vaikai Vengrijoje. Gali būti, kad jie apie kosmosą mokomi nuo mažumės, nes šioje šalyje yra garsus buvęs kosmonautas ir suaugusieji vaikams bando įskiepyti pasididžiavimo jausmą.
Susidarė įspūdis, kad labiausiai atsipalaidavę vaikai yra Graikijoje. Paroda jiems patiko, bet jie per daug nesuko galvos, kad ko nors išmoktų, o tiesiog mėgavosi pramoga.
Gali būti, kad toks įspūdis man susidarė, nes parodą į Graikiją buvome atvežę vasarą, kai vaikai atostogauja ir jiems labiau rūpi nueiti į paplūdimį, o ne mokslai.
– Vilniuje viešėjote tik kelias dienas. Ar spėjote apžiūrėti miestą?
– Pirmąkart į Vilnių buvau atvykęs prieš porą savaičių, reikėjo pasirašyti sutartį. Tuo metu spaudė 20 laipsnių šaltis.
O aš juk atvykau iš Portugalijos, kur buvo 20 laipsnių šilumos. Žinoma, turėjau šiltų drabužių, bet vis tiek drebėjau. Netgi tirtėdamas iš šalčio naktį turėjau progą pasivaikščioti Vilniaus senamiestyje.
Buvo šalta, bet gatvėse sutikau žmonių, kai kitose šalyse jie tokiu oru būtų viduje. Man patiko Vilniaus dvasia. Nors pirmą kartą Senamiestį mačiau naktį, jis man pasirodė gražus.
Važinėdamas po miestą automobiliu žavėjausi sniegu, užklojusiu pastatus. Važiavau pro kapines, kurios įrengtos kalvotoje vietoje. Neįprastai atrodė kalvos ir snieguoti kauburėliai.
Matydamas snieguotus vaizdus pasijutau tarsi vartyčiau vaikišką pasakų knygą.
Taip pat manau, kad jūs, lietuviai, puikiai panaudojate Europos Sąjungos paramą. Aš tuo žaviuosi, nes Portugalija šiuo metu apimta gilios krizės, o valdžia nemoka leisti pinigų.
Mano manymu, lietuviai tai sugeba daryti protingiau.