Japoniją ir gimtąjį Nagojos miestą 38 metų Y.Kato paliko prieš aštuonerius metus.
Y.Kato pasakojo, kad jam tiesiog pabodo ten kasdien ruošti vienodą maistą.
„Japonijoje maistas ruošiamas konservatyviai. O dirbdamas japonų maisto restoranuose užsienyje galiu improvizuoti, galiu kurti originalius savo patiekalus”, – kalbėjo Y.Kato.
Prieš atvykdamas į mūsų šalį Y.Kato dirbo japonų restoranuose Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Meksikoje.
Nors mūsų šalies sostinėje virėju dirbantis japonas paprastai daugiausia dėmesio skiria patiekalams ruošti ir receptams kurti, šiomis dienomis jis kaip niekada dažnai internete tikrina naujienas iš Fukušimos atominės elektrinės.
Jis pastebėjo, kad japonų naujienų portaluose pateikiama informacija apie šalį yra gerokai sušvelninta, gyventojus bandoma nuraminti.
Tačiau užsienio žiniasklaida įvykius Japonijoje nušviečia tiksliau.
– Lietuvoje visiškai kitokios tradicijos nei Japonijoje. Kaip jums pavyko prisitaikyti Vilniuje?
– Vilnius nėra toks senas miestas, kokio aš tikėjausi. Prieš tai mačiau daugelio miestų senamiesčius. Jie įspūdingesni ir senesni.
Kai išvykau iš Japonijos, pirmiausia atvažiavau į Italiją, Florenciją. Ten buvo nuostabu.
Negalėčiau pasakyti, kad Vilnius toks pat įspūdingas kaip šis miestas.
Vilniuje didžiausią įspūdį man palieka Aušros vartų koplyčia. Ji yra svarbi katalikams vieta.
Kituose Europos miestuose nėra tokių vietų, todėl man ji ir patinka.
– Ar teko lankytis sostinės daugiabučių rajonuose?
– Gyvenu netoli Seimo. Iš šio rajono beveik niekada neišvykstu. Tad nesu buvęs miegamuosiuose rajonuose. Kita vertus, manęs nelabai ir traukia juos pamatyti.
Be to, neturiu automobilio, visur vaikščioju pėsčiomis, todėl patogiau būti miesto centre.
– Lietuviai ne visuomet į kitataučius žiūri palankiai. Ar jums čia teko susidurti su tokiu požiūriu?
– Nebuvo jokių nemalonių situacijų ar nelaimingų atsitikimų. Tačiau incidentui galiu prilyginti praėjusios žiemos orus.
Šiemet jau buvo geriau. Tačiau kai atvykau į Lietuvą per didžiuosius šalčius, nenorėjau nieko kito, tik grįžti į Japoniją.
Kai temperatūra buvo 28 laipsniai šalčio, sunkiai galėjau ištverti. Minus dešimt laipsnių – tokią temperatūrą dar pakenčiu, todėl šią žiemą Vilniuje man buvo gerokai lengviau.
– Ką veikiate po darbo?
– Mėgstu vaikštinėti po miestą, išgerti. Lietuviškas alkoholis kartais man būna per stiprus.
Nepasakyčiau, kad apvaikščiojau visus Vilniaus barus ar kavines. Tačiau turiu kelias savo mėgstamas vietas.
Man patinka kavinės Užupyje arba tos, kurios yra įkurtos ant kalvų. Tuomet pro langus matyti Vilniaus kraštovaizdis. Tai man kavinėse labiausiai ir patinka.
Vilniečiai čia labai natūralūs, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais.
Kitur jie agresyvesni, o vilniečiai – palyginti ramūs.
– Ar vilniečiai moka valgyti sušius?
– Lietuviai nelabai pažįsta japonų maisto, nes šios šalies virtuvę sudaro ne tik sušiai.
Tai, ką aš ruošiu Vilniuje, negalėčiau laikyti tradiciniais japonų patiekalais. Tai – amerikietiškojo stiliaus japonų virtuvės patiekalai.
Japonijoje mes naudojame beveik vien šviežius maisto produktus. Kitose šalyse jų gauti sunku.
Japonijoje tepamąjį sūrį „Philadelphia” gamindami sušius naudojame labai retai, o čia ir kitose šalyse žmonės jį labai mėgsta.
Maisto produktus patiekalams perkame Lietuvoje. Atsivežti ką nors iš Japonijos būtų per brangu. Dažniausiai perkame lietuvių importuotus produktus iš Kinijos arba Korėjos.
– Sostinėje organizuojate ir sušių gamybos pamokas.
– Per šias pamokas parodau tradicinius japonų suktinukus. Lietuviams įdomu išmokti juos gaminti. Tačiau kartais įdomesnis už pamokas vilniečiams būnu aš pats.
Jie ima klausinėti, kodėl japonas gyvena Vilniuje. Todėl per pamokas turiu jiems viską apie save išpasakoti.
– Po Japoniją sukrėtusių įvykių klausimų apie save ir savo šalį turbūt sulaukiate dar daugiau?
– Regionas, iš kurio esu kilęs, yra Vidurio Japonijoje, o cunamis labiau paveikė šiaurinę šalies dalį. Todėl mano artimiesiems ir draugams, likusiems Japonijoje, viskas yra gerai.
Dabar Japonijos valdžia yra prasta. Jie nepajėgia visko kontroliuoti ir nepraneša visos teisybės apie dabartinę situaciją šalyje. Tikrinu naujienų portalus japonų ir kitomis kalbomis.
Užsienio šalių naujienų portalai įvykius nušviečia tiksliau ir atviriau, o japonų valdžia nepateikia teisybės ir sako, kad situacija nėra tokia rimta, kokia ji yra iš tikrųjų.
Naujienas seku kiekvieną dieną ir naktį. Gerai, kad bent mano gimtajame regione kol kas viskas yra gerai. Japonijoje nestiprūs žemės drebėjimai ar cunamiai yra gana dažni, todėl žmonės prie jų pripratę.
Žinoma, pastarieji įvykiai, kai sprogo ir atominė elektrinė, yra kur kas tragiškesni ir rimtesni.