***
– Ar tėvystė pakeitė jūsų, kaip artisto, gyvenimą?
– Vaikai man tapo svarbiausiu gyvenimo dalyku. Jie – ten, aukštai, o visa kita – žemai. Pirmumą skiriu jiems, o ne muzikai.
– Ar šiomis dienomis kalbatės su jais?
– Žinoma, naudojamės „Skype“ programa. Myliu „Skype“! Pirmąkart išsiskyrėme ilgiau nei parai. Įsivaizduokite – aštuonias dienas negalėsiu jų apkabinti! Vis dėlto esu ramus – berniukais rūpinasi mano mama. Ir ji tai daro geriau už mane. O kai prasidės gastrolės, kartu ir juos pasiimsiu.
– Du maži vaikai koncertų scenų užkulisiuose?
– Tris mėnesius koncertuosiu Europoje, o du – Amerikoje ir Kanadoje. Turėsime nusistatyti naują tvarką.
– Jei vaikai paklaustų, kas yra laimė, ką jiems atsakytumėte?
– Laimė reiškia gyventi atvirai (Prieš metus R.Martinas savo gerbėjams atskleidė esąs homoseksualus – red.past.). Laimė – kai gali pažvelgti į veidrodį ir ištarti: „Patinku sau toks, koks esu.“ Tai būtų pamokos pradžia.
Po to paaiškinčiau, kad nereikia vengti nei malonių, nei skausmingų emocijų. Reikia jas patirti, o ne bėgti nuo jų. Tikiuosi, kad mano vaikai gebės jausti. Tik tokiu būdu jie taps stiprūs. Jei nori būti laimingas, turi išgyventi ir liūdesį.
– O kai paklaus, kodėl jie neturi mamos (dvynius pagimdė surogatinė motina – aut.past.)?
– Motiną jie juk turi (juokiasi). Esame modernūs. Matteui ir Valentinui tiesiog paaiškinsiu, kad visos šeimos yra skirtingos: vieni vaikus įsivaikina, kiti jų apskritai neaugina, augina vieni tėčiai ar mamos ar kt. Svarbiausia – jausmai, kad vaikai augtų supami meilės.
– Regiu daug tatuiruočių...
– Ant kairės rankos – buvusios sužadėtinės kūnas bei indėnų moteriškumo simbolis. Ant dešinės – Dievo užrašas aramėjų kalba ir vyriškumą simbolizuojanti mantra.
– Naujausias jūsų albumas pavadintas „Musica + Alma + Sexo“. Ar tai svarbiausi dalykai gyvenime, nekalbant apie vaikus?
– Ne vien man. Ir kitiems reikia muzikos, dvasingumo ir... erotikos. Šie dalykai persipynę, o viskas baigiasi seksu. Juk dėl jo esame šiame pasaulyje, ar ne?
– Iš kur semiatės tiek energijos, kuri per koncertus tiesiog trykšte trykšta?
– Jos man suteikia publika. Aš priverčiu šokti 25 tūkst. žiūrovų, tačiau kiekvienas jų ir mane „užkuria“. Scena yra lyg svaigalai, todėl yra pavojinga.
Kurį laiką nedainavau, o dabar noriu sugrįžti. Koncertuoju nuo 12 metų. Nežinau, ką kita galėčiau daryti. Tai man teikia laimę.
– Kurios dainos jums yra brangiausios?
– „La Copa de la vida“, nes dėl jos sulaukiau pasaulinio populiarumo. Taip pat – „Maria“. Beje, ar žinote, kad ją dar groja per vestuves? Ir žinoma „Livin' la vida loca“.
– Tačiau jums „la vida loca“ jau baigėsi. Dabar mieliau užsiimate humanitarine veikla, štai įkūrėte Ricky Martino fondą.
– Darau tai, nes pats buvau skriaudos liudininkas. Kai lankiausi Indijoje, teko pažinti tris 4, 7 ir 9 metų vaikus, kuriems kilo grėsmė atsidurti prostitucijos pinklėse. Pagalvojau, jei neįsikišiu, būsiu nusikaltėlis. Taigi juos išvadavau, o vėliau įkūriau fondą.
Žmonių išnaudojimas po ginklų ir narkotikų prekybos – vienas pelningiausių verslų. Būtina su juo kovoti.
– Savo tėvynėje Kosta Rikoje įkūrėte centrą vaikams. Koks jis?
– Tai ne tik mokykla. Mažuosius mokysime jogos, sporto, muzikos, šokio ir viso kito, kas ugdytų kūrybinius gebėjimus ir nutolintų nuo gatvės įtakos. Galima sakyti, kad tai savotiška nuolat veikianti vasaros stovykla.
– Ar dabar, kaip ir anksčiau, kasdien užsiimate joga?
– Nejuokaukite, su dviem vaikais vienintelę mankštą, kurią galiu sau leisti, yra ši (apsimeta keliantis vaikus). Anksčiau du kartus per dieną darydavau jogos pratimus, bet dabar prioritetai yra kiti. Stengiuosi bent jau kartais pasimėgauti tylos akimirkomis.