Pirmą žiemą su žmona Anele dėl jos prastos sveikatos praleidęs pas jauniausią sūnų Virginijų ir marčią Elvyrą Vilniuje, šimtametis P.Čaplikas skubėjo iki Velykų grįžti į savo namus.
Išlipęs iš automobilio jis pirmiausia apėjo sodybą norėdamas pažiūrėti, ką reikėtų sutvarkyti.
Praėjusią vasarą jis pats dar sugebėjo nupjauti žolę kieme, apgenėti medžius, užpraeitą žiemą nuvalydavo apsnigtus takus.
Vyrui šimtas metų sukako balandžio 17 dieną, bet jis laukė, kada baigsis gavėnia ir bus galima švęsti.
Puikios atminties vyras prastokai girdi, bet be akinių perskaito „Lietuvos rytą” nuo pradžios iki pabaigos, o televizoriaus nelabai mėgsta žiūrėti.
Jis puikiai žino visas rajono, šalies ir pasaulio naujienas, todėl dar prieš Velykas jo pasveikinti atvažiavusius rajono, Merkinės seniūnijos, „Sodros” vadovus apipylė klausimais.
„Toks tvirtas, optimizmu trykštantis ilgaamžis vyras – retenybė. Šimto metų sulaukia dažniausiai moterys.
Merkinės seniūnijoje gyvena dvi šimtametės. Vienai netrukus sukaks 102, o kitai – 103 metai, tačiau jos sunkiai vaikšto”, – sakė seniūnas Gintautas Tebėra.
Masališkių kaime prabėgo visas P.Čapliko gyvenimas – jis pats čia gimė, čia pasaulį išvydo ir keturi sūnūs. Du padovanojo pirma, jauna mirusi žmona, o kitų dviejų susilaukė su 14 metų jaunesne Anele.
Velykų rytą aplink stalą šalia jubiliato ir jo žmonos Anelės susėdo trys sūnūs, septyni anūkai ir anūkės su antrosiomis pusėmis bei septyni proanūkiai.
Šimtametis įsitikinęs, kad nuolatinis darbas nesiplėšant ir nesinervinant jam leido sulaukti tiek metų. Šis dzūkas labiau nei grybauti visą gyvenimą mėgo dirbti žemę. O kad užtektų jėgų, visada stipriai pavalgydavo.
Ir dabar jis per pietus neapsieina be sriubos ir kokio nors mėsiško patiekalo. Vakarienei būtina košė.
Vyras niekada nerūkė ir nepiktnaudžiavo alkoholiu, bet per gimtadienį paragavo trauktinės su medumi ir pipirais.