„Šiandien mane visi pažįsta kaip linksmo būdo moterį... Buvo laikas, kai taip nešvytėjau. Draugai sako, kad prieš maždaug penkerius metus atrodžiau gerokai sužlugdyta emociškai. Tada jau buvau antrą kartą ištekėjusi, laukiausi dukters Gabijos ir baisiai kentėjau nuo vyro...
Per visą nėštumą verkiau apsikabinusi pilvą, nes mane sutuoktinis žemino, o aš nesuvokiau kodėl, nežinojau, kaip tai sustabdyti. Galiu patvirtinti, kad psichologinis smurtas gali būti gerokai žiauresnis už fizinį“, - prisimena Giedrė.
Ji tikina, kad dėl to pagimdė per anksti, vaikas turėjo rimtų sveikatos problemų. Galiausiai antroji moters santuoka nutrūko.
„Nors ir buvau vyro palikta, dar gerą pusmetį jis mane totaliai graužė: šantažavo žinutėmis, stovėjo po langais, visaip gąsdino, kol mano mama rado būdų, kaip tam užkirsti kelią.
Tačiau jei dabar drįstu apie tai kalbėti, gal aš stipri? Vadovaujuosi mamos nuomone ir visiškai sutinku, kad turi gėdytis ne tas, kuris engiamas, niekinamas, o tas, kuris skriaudžia“, - įsitikinusi Giedrė.