Elizabeth II, kuriai praėjusį mėnesį sukako 85 metai,
karaliauja jau 21 646 dienas, arba 59 metus, tris mėnesius ir penkias
dienas, o Jurgis III, valdęs Britaniją 1760-1820 metais, buvo
karaliumi 21 644 dienas, arba 59 metus, tris mėnesius ir keturias
dienas.
Dabar Elizabeth II, (arba, kaip primygtinai teigia kai kurie
škotai, Elizabeth I, nes Anglija ir Škotija susijungė į vieno
monarcho valdžią tik 1603 metais, jau po Anglijos karalienės,
žinomos kaip Elizabeth I, valdymo) pagal buvimo soste trukmę nusileidžia tik karalienei Victoriai.
Ši iškili monarchė, valdžiusi šalį nuo 1837 iki 1901 metų
sausio, karūną nešiojo 23 226 dienas, arba 63 metus, septynis
mėnesius ir tris dienas.
Victorios epocha Britanijai buvo klestėjimo ir veržlios
plėtotės laikas, kai vyko neregėto masto pramonės, kultūros ir
mokslo permainos. O prieš pat karalienės mirtį Britanijos imperija
buvo įtakingiausia pasaulyje valstybė.
Kad pralenktų karalienės Victorios buvimo soste trukmės
rekordą, Elizabeth II būtina valdyti ne mažiau kaip iki 2015 metų
rugsėjo 10 dienos.
Jurgio III, liūdnai pagarsėjusio savo psichikos ligomis,
kuriomis karalius sirgo paskutiniais savo gyvenimo metais, valdymas
taip pat buvo permainų laikotarpis: šalis neteko kolonijų
Amerikoje, bet iškovojo svarbias pergales mūšiuose su Napoleonu
prie Trafalgaro ir Vaterlo.
Būtent Jurgis III tapo pirmuoju monarchu šalies, kuri buvo imta
vadinti Jungtine Karalyste, kaip ir dabar. Šalis buvo pervardyta, kai
1801 metais prie Britanijos buvo prijungta Airija.
Tačiau nė vienas Britanijos monarchas neprilygs dabartinei
karalienei pagal pokyčių mastą, kurių liudininke jai teko būti.
Karalienė Elizabeth atsisėdo į sostą praėjus septyneriems
metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nors šalis tapo šio
kruviniausio konflikto nugalėtoja, 1945 metasi ji buvo atsidūrusi
prie bankroto slenksčio.
Iki septintojo dešimtmečio pradžios Britanija prarado daugumą
savo kolonijų ir liovėsi buvusi imperija.
Elizabeth II atsisėdant į sostą 1952 metais po staigios jos
tėvo Jurgio VI mirties, tokios įvykių raidos niekas nesitikėjo.
Pastaruosius 60 metų karalienė buvo vienintelė nepasikeitusi
šalies politikos arenoje.
Šiuo metu dauguma britų (jau nekalbant apie 15 kitų šalių,
kurių monarche ji oficialiai yra) gimė ir užaugo jos valdymo
metais.
Pagal tradiciją ir esamus įstatymus, Elizabeth II nebebus
Britanijos karalienė tik po mirties.
Net jeigu ji tapos neveiksni, ji vis viena bus monarchė. Tokiu
atveju jos tiesioginis įpėdinis, kuris taps princu-regentu, atliks
jos konstitucines pareigas. Būtent taip buvo ir paskutiniais Jurgio
III valdymo metais.
Vis dėlto nėra nė mažiausių požymių, kad Elizabeth II,
metams bėgant, darytųsi mažiau aktyvi.
Ateinančią savaitę ji surengs istorinį pirmąjį valstybinį
vizitą į Airiją, kurios teritorija kadaise priklausė Britanijos
karūnai.
Be to, šįmet numatytas jos vizitas į dar vieną jos valdomų
šalių -Australiją. Ten įvyks dviejų šalių, įeinančių į
Tautų Sandraugą, vadovų susitikimas.