Trys jaunos lazdijiškių šeimos globojami vaikai išvežti į vaikų globos namus. Dėl bylos pobūdžio ir dėl to, kad nukentėjusieji yra nepilnamečiai, Lazdijų rajono apylinkės prokuratūra kol kas tyrimo nekomentuoja. Neoficialiai žinoma, kad įtarimai pareikšti vienam iš globėjų, tačiau, teigiama, kad įtariamųjų gali būti ir daugiau.
Patys apklausiami vaikai, kaip aiškėja, atskleidžia šiurpias detales iš gyvenimo globėjų šeimoje – globėjos pykčio priepuolius, nuolatinį smurtą, alkį, žeminimus. Vaikai esą būdavo mušami už neteisingai užsirištą šaliką, gautą prastesnį pažymį, nenuneštus indus nuo stalo ar tiesiog dėl to, kad tuo metu globėjai užeidavo pykčio priepuolis.
Kūrė pavyzdingos šeimos įvaizdį
Iš pažiūros itin pavyzdinga du biologinius vaikus auginanti ir tris mokyklinio amžiaus vaikus iš šalies vaikų globos įstaigų globoti prieš metus paėmusi šeima, kaip aiškėja, namuose gyveno visai kitokį gyvenimą.
„Pirmieji įtarimai dėl galimo smurto kilo šių metų kovo mėnesį. Mano trečiaklasė auklėtinė persirenginėjo per kūno kultūros pamoką. Tai, ką pamačiau aš ir mergaitės bendraklasės, buvo baisu – mergaitės šlaunys buvo nusėtos mėlynėmis. Mergaitė man papasakojo, kad ją laidu sumušė globėja. Paklausiau, už ką. Sakė, kad jai užėjo pyktis, be priežasties“, – kalbėdama apie savo auklėtinę vienos Lazdijų rajono ugdymo įstaigos ilgametė pedagogė Vlada Pacukonienė vos sugeba sulaikyti ašaras.
Moteris neslepia – dar tuomet, kovą, iš karto po atviro ir sunkaus pokalbio su uždaro būdo auklėtine, ji informavusi mokyklos administraciją ir konsultuodamiesi su psichologais visi kartu sprendė, ką daryti.
Patarė neaštrinti situacijos?
„Išsikviečiau abu globėjus į mokyklą. Paklausiau tiesiai šviesiai – ar jie muša mergaitę. Moteris prisipažino, kad taip, esą nesusivaldanti, kai ištinka pykčio priepuoliai. Neva mergaitė namuose pradėjusi vagiliauti. Po griežto ir, kaip mums atrodė, konstruktyvaus pokalbio globėjai prisiekinėjo daugiau smurto prieš vaikus nenaudosiantys.
Moteris pasižadėjo pati pagalbos prašyti psichologų. Tačiau, kaip matome, pažadai teliko pažadais“, – sako tos pačios mokymosi įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Eugenija Ramanauskienė.
Paklaustos, kodėl apie galimą smurtą neinformavo rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos pareigūnų, pedagogės teigia, kad taip patarę jas konsultavę psichologai – esą baimintasi, kad po tokių žingsnių smurtas prieš mažametę gali tik suaktyvėti.
Nerimas – tik dėl praleistų pamokų
Dviejų vyresniųjų globotinių – šeštoje klasėje besimokančio berniuko ir penktokės mergaitės – klasės auklėtojos sako negalinčios patikėti tuo, ką įtaria prokurorai.
„Mergaitė labai gerai mokėsi, buvo judri, aktyvi, draugiška, mielai bendraudavo su bendraklasiais. Tikrai nebuvo jokių požymių, kad ji gali būt skriaudžiama. Vienintelis dalykas, kas galbūt, kaip dabar galvojame, galėjo kelti nerimą – mergaitė dažnai nelankydavo pamokų. Tačiau ji visuomet atnešdavo vietos medikų pažymas, esą tuo metu sirgo. Jei nebūdavo gydytojų pažymos, tuomet pateisinančius raštelius parašydavę globėjai“, – sako penktaklasės klasės auklėtoja.
Metais vyresnio berniuko mokytoja teigia, kad antrus metus jos vadovaujamoje klasėje besimokantis vaikas šiemet pradėjo kelti problemų dėl savo elgesio – paauglys kelis kartus apsivogė mokykloje.
„Kiekvieną kartą globėjai iš karto reaguodavo – abu lankėsi mokykloje, vaikui net buvome skyrę mokymąsi namuose – pedagogai mokinį mokyti ateidavo į namus, tačiau visai neseniai globėja paprašė tokį mokymą nutraukti, ir berniukas vėl lankė mokyklą“, – sakė pedagogė.
Abi vyresniųjų globotinių klasių vadovės globėjus apibūdino kaip ypač pavyzdingus, nuolat globotiniais besirūpinusius įtėvius – vaikai į mokyklą ateidavę tvarkingi, globėjai nuolat tikrindavo elektroniniame dienyne esančius įrašus.
Vaikai dingo kaip į vandenį
Nei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, nei teisėsaugininkai neatskleidžia, dėl kokios priežasties ir kada trys globojamieji vaikai buvo paimti iš lazdijiškių šeimos ir išvežti į atskiruose miestuose įsikūrusius vaikų globos namus. Esą taip daroma siekiant apsaugoti globotinių teises.
„Dėl galimo smurto šeimoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad kol jis vyksta, negalime komentuoti šios situacijos, kad nepakenktume nepilnamečių interesams“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovė spaudai Ramunė Šeštokienė.
„Kai mergaitė keletą dienų nepasirodė pamokose, mokytoja nuėjo pas globėjus į namus. Jie paaiškino, kad globotinė esą serga, todėl nelanko pamokų. O gegužės 3 dieną gavome prašymą iš vienos ugdymo įstaigos, į kurią patalpinta mergaitė, atsiųsti mergaitės mokymosi rezultatus ir asmens bylą.
Nei nuo kada, nei dėl kokių priežasčių vaikas nelankys mūsų mokymosi įstaigos, mums niekas nepaaiškino iki šiol, nors paprastai pagal galiojančią tvarką tai turi būti daroma“, – sakė trečiaklasės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Eugenija Ramanauskienė.
Jokios informacijos apie buvusius mokinius ir jų dingimą niekas nepateikė ir dviejų vyresniųjų globotinių ugdymo įstaigai.
Aiškėja, kad visi trys globotiniai iš globėjų šeimos buvo paimti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Salatkos įsakymu. Valdininkas patvirtino šį faktą, tačiau daugiau komentuoti atsisakė.
Minėto įsakymo pagrindu šioms vaikų globos įstaigoms nuo šiol bus mokamos ir socialinės išmokos, skirtos globojamiems vaikams. Iki tol šiuos pinigus gaudavo globėjai.
Liudininkai atskleidžia naujų aplinkybių
Kol prokurorai renka įrodymus dėl globėjų smurto prieš globotinius, o vaikai duoda parodymus psichologams Vaiko raidos centre Vilniuje, didelį rezonansą mažame Lazdijų miestelyje sukėlusi istorija pildosi vis naujomis aplinkybėmis.
Kaip dabar jau žinoma, šie trys vaikai nebuvo pirmieji globotiniai minėtoje lazdijiškių šeimoje. Prieš kelerius metus ši šeima oficialiai buvo paėmusi globoti dvi vyro giminaičių atžalas. Kaip aiškėja, ir tuomet jau buvo galima įtarti, kad toks, iš pirmo žvilgsnio, altruistinis poelgis slėpė naudos sau siekimą.
Visuomenėje kilus skandalui dėl galimai globotinių išleistų pajamų, už kurias esą globėja įsigijo prabangų automobilį, globotiniai tyliai buvo grąžinti į globos namus. Pirminiais duomenimis, jų atsisakiusi moteris teigė išvykstanti į užsienį.
Ne vieną naują aplinkybę apie iki šiol idealia laikytos šeimos gyvenimą ir joje augusių globotinių dalią atskleidžia vis nauji liudininkai – pedagogai, šeimą pažinoję miestelėnai, medikai, buvę ir esami valdininkai, globotinių bendraklasiai ir jų tėvai.
„Gal kas ir bijo tos moters, bet aš nebijau. Negaliu tylėti! Nors ir girdėjau, kokiais žodžiais ji plūdo man apie galimą auklėtinės patirtą smurtą prabilusį mūsų pedagogą“, – sakė ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja Eugenija Ramanauskienė.
Pasak pedagogės, saldus ir dažnai net perdėtas domėjimasis vaikų mokymusi, gausiai ir viešai demonstruojamos fotografijos iš vaikų atostogų pajūryje ar kelionių po prekybos centrus kartais atrodė nenatūraliai, dirbtinai, tarsi renkant įrodymus, jei kas drįstų suabejoti tinkama globotinių priežiūra.
Norint tapti globėju, pagal šiuo metus galiojančius įstatymus reikia atitikti daugybę įvairių keliamų reikalavimų, turėti pakankamai pajamų, baigti specialius kursus. Ar visa tai buvo taikyta ir šios lazdijiškių šeimos atžvilgiu?
Telefonu žurnalistei paskambinusi Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Daiva Gorochovenkienė teigė net ir norėdama negalinti to komentuoti.
„Manau, kad kol vyksta ikiteisminis tyrimas, protingiausia būtų šį laikotarpį išlaukti neviešinant šios istorijos“, – priminusi žurnalistams tenkančią atsakomybę dėl informacijos pateikimo apie nepilnamečius sakė valdininkė. Ji pridūrė apie žiniasklaidos domėjimąsi galimai smurtą patyrusiais globotiniais informavusi ir Seimo vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierę.