Speiguotą 2008-ųjų gruodžio 10-osios vakarą puošni minia plūdo į kalėdinį investicinės bendrovės „Bernard L.Madoff Investment Securities” vakarėlį.
Darbuotojų nuotaika buvo pakili – visų galvose sukosi mintys apie pažadėtas premijas.
Pagaliau pasirodė ir bendrovės vadovas B.Madoffas su žmona Ruth.
„Už mūsų finansinį genijų!” „Už teisingiausią viršininką!” „Už jo žmoną, vaikus ir anūkus!” – nuoširdžiai tostus sakė pavaldiniai.
B.Madoffas retai ką atleisdavo iš darbo, o išėjusiems į pensiją palikdavo darbo užmokestį iki gyvenimo pabaigos. Kur rasi tokią tvarką?
Žinoma, Bernie – keistokas, bet galima prieš tai užsimerkti.
Pavyzdžiui, B.Madoffas pamišęs dėl tvarkos. Buvo kalbama, kad jis greičiau atleis darbuotoją, vilkintį marškinius nešvariais rankogaliais, nei dėl kompetencijos stokos.
Tačiau Bernie neapkaltinsi šykštumu: darbuotojams jis rengdavo karališkas šventes. O dovanų paieškoms Ruth negailėdavo laiko ir pinigų.
Žinoma, Madoffams šios išlaidos – niekis. Bernie pinigų turi kaip šieno – keli ištaigingi namai Niujorke ir Floridoje, jachtos Bahamose...
Tokios jau tradicinėmis tapusios kalbos liejosi kalėdinio vakarėlio metu, bet šis nuo ankstesnių skyrėsi tuo, kad B.Madoffas elgėsi neįprastai.
Anksčiau jis laidydavo sąmojus, bučiuodavo moterims ranką ir šokdavo. Tą vakarą svečius linksmino Ruth, o jis sėdėjo prie staliuko tylėdamas.
B.Madoffas net neprisilietė prie lėkštės su užkandžiais. Paskui atsistojo, paprašė tylos ir pasakė: „Sveikinu su artėjančiomis šventėmis. Tikiuosi, kad ir ateityje liksime geriausi draugai.”
Visi plojo, bet šis tostas priminė atsisveikinimą. Niekas negalėjo įsivaizduoti, kas netrukus įvyks. Vienas iškiliausių Niujorko verslininkų buvo suimtas.
Po to, kai vyrą iš namų išvežė tardyti, apstulbusi Ruth gal dvi valandas sėdėjo tarsi suakmenėjusi. Paskui iškratė „Hermes” rankinę ir, radusi miniatiūrinį mobilųjį telefoną, ėmė skambinti vienu, kitu, trečiu numeriu.
Pagaliau atsiliepė vyresniojo sūnaus Marko žmona. Ji apšaukė Ruth reikalaudama ką nors paaiškinti, nes Markas prieš kelias valandas po pokalbio su tėvu grįžo visiškai sugniuždytas.
Nieko nesakęs žmonai, jis su kostiumu ir batais griuvo į lovą ir tebeguli, net neatsako į klausimus.
Jaunesniojo sūnaus Andrew telefonas buvo išjungtas, tad Ruth liko tik spėlioti, kas dedasi jo namuose.
Vadinasi, Markas taip ir nepasakė žmonai baisios naujienos, veikiausiai to nepadarė ir Andrew. Bet ar reikia? Apie tai, kas įvyko, netrukus trimituos visi laikraščiai.
Tos dienos rytą Bernie pasikvietė abu sūnus pokalbio. Ruth jau žinojo baisią naujieną – vyras viską jai papasakojo naktį po kalėdinio vakarėlio.
Sukrėsta moteris dar negalėjo suvokti, kas atsitiko.
Į žmonos prašymą neliesti sūnų vyras šiurkščiai atkirto nekišti nosies ten, kur nereikia. Žydų kilmės Bernie paprastai būdavo ramus ir santūrus.
Bernie visuomet leido žmonai vadovauti namuose. Bet pastarąjį mėnesį Bernie pasikeitė. Veidas – pajuodęs, jis pats – nuolat susierzinantis ir prarandantis savitvardą.
Dėl to pirmąkart per daugelį metų buvo pakeistos trys virėjos ir namų tarnautojos: visuomet mandagus B.Madoffas rėkė ant jų ir trypė kojomis.
44-erių Marką ir dvejais metais jaunesnį Andrew tėvas pasitiko suakmenėjusiu veidu. „Reikalai labai blogi. Labai blogi”, – pasakė B.Madoffas.
Kompanijos investuotojai, aukštą padėtį užimantys milijardieriai dėl didėjančios finansų krizės panoro atsiimti į jo fondą investuotus 7 milijardus dolerių, o jis turįs tik 300 milijonų.
Investicinis fondas – išgalvota įmonė. Jau daug metų jis, B.Madoffas, niekur neinvestavo klientų pinigų, išskyrus savo asmenines sąskaitas. Didelius procentus senesniems indėlininkams jis mokėdavo naujųjų pinigais.
Kai Bernie viską prisipažino, Markas griuvo ant grindų, daužė jas kumščiu, šaukė ir verkė. Andrew stovėjo suakmenėjęs.
„Tuojau pat paskambinkite advokatui ir viską papasakokite. Juk tai – įstatymams paklūstančių JAV piliečių pareiga. Aš negaliu daugiau laukti”, – ramiai sūnums pasakė B.Madoffas.
Kitą dieną jam buvo pateikti kaltinimai dėl stambių finansinių machinacijų. Advokatai pasiekė, kad iki teismo klientui būtų paskirtas namų areštas ir jis būtų paleistas už 10 milijonų dolerių užstatą.
Kai vyras pasirodė namuose, Ruth klusniai vykdė visus jo paliepimus, o šis, negaišdamas nė minutės, pradėjo pakuoti siuntinius brolio Piterio šeimos vardu.
Jie sudėjo viską, ką kaupė: Ruth žiedą su briliantu, keletą laikrodžių, kitas itin brangias smulkmenas, kurių vertė – milijonas dolerių.
Praėjus valandai policininkai uždėjo B.Madoffui antrankius – namų areštas buvo panaikintas.
Ruth, likusi viena ir pagaliau suvokusi, kad jos vienatvė veikiausiai tęsis labai ilgai, bandė prisiskambinti sūnums, jų žmonoms ir net anūkams. Niekas neatsiliepė.
Jos vyro brolis Piteris atskleidė, kad Markas ir Andrew nutarė nutraukti ryšius ne tik su tėvu, bet ir su motina, kurią laikė jo sąmokslininke.
Ruth pradėjo isteriškai raudoti. Ji – sąmokslininkė? Kokia nesąmonė! Žinoma, ji numanė, kad vyro reikalai ne tokie jau švarūs, bet niekada į juos nesigilino.
Dabar ji nebegalėjo nesigilinti. Laikraščiai pateikdavo sensacingus skaičius, aprašydami didžiausią finansinę amžiaus aferą.
Pasirodo, jos vyro indėlininkai buvo ne tik stambiausi Amerikos, bet ir Europos bankai – vien jie prarado 50 milijardų JAV dolerių.
Nukentėjusiųjų sąrašas atrodė begalinis. Ruth net susidarė įspūdis, jog visas pasaulis laikė pinigus jos vyro fonde.
Bet kaip B.Madoffas pritraukdavo indėlininkų?
B.Madoffas turėjo nepriekaištingą reputaciją, savo klientams jis nė karto nevėlavo mokėti už indėlius dideles – 8 ar 10 proc. – metines palūkanas.
Kiekvieną, peržengusį kabineto didžiuliame name slenkstį, pakerėdavo jo žavesys. Būtent ši B.Madoffo savybė ir buvo jo svarbiausias ginklas.
Šiame spektaklyje kuklų vaidmenį atlikdavo ir Ruth: ji lyg netyčia įeidavo į kabinetą tuomet, kai užsukdavo kokia nors garsenybė.
Minkštuose B.Madoffo krėsluose yra sėdėję Holivudo žvaigždė Johnas Malkovichius, legendinis televizijos laidų vedėjas Larry Kingas, režisieriai Stevenas Spielbergas ir Pedro Almodovaras bei daugelis kitų.
Bernie visada pats atidarydavo lankytojui kabineto duris, pasitikdavo šūksniu, kokiu pasveikinamas tik brangus draugas.
Ant stalo visada būdavo naminio pyrago su vištiena, kopūstais ar žuvimi, pyragaičių.
Šeimos servizo puodeliai su angeliukais, sidabriniai šaukšteliai – visa tai sukurdavo šiltą namų aplinką: klientas iškart atsipalaiduodavo ir pajusdavo simpatiją šiam tėviškai švelniam žydų tautybės ponui.
Juolab kad jis žadėjo fondų rinkoje negirdėtas pajamas.
Jei įbėgdavo puikios išvaizdos mėlynakė blondinė, tai visada tik palinkėti vyrui geros dienos ir pasisveikinti su gerbiamu svečiu.
Ruth puikiai žinojo, kad juodu su Bernie atrodo nepriekaištingai.
Tačiau laukdama vyro teismo, kuris įvyko 2009 metų sausio 12-ąją, Ruth sulyso, tapo kaulėta, raukšlėta senute, jos nervai pašlijo.
Į vyro bylos svarstymą ji buvo atvežta šarvuota mašina, nes teismo rūmų prieigose stoviniavo įnirtusių apgautų indėlininkų minia.
Ruth iš tolo pamatė sūnus su žmonomis, bet šie net nepasisveikino su motina.
Teismo proceso kulminacija tapo klausimas apie B.Madoffo machinacijų bendrininkus. Šios dalies Ruth, Bernie brolis Piteris, sūnūs Markas ir Andrew laukė su didžiule baime.
Tuomet Bernie, kuris atrodė abejingas ir praradęs valią, pademonstravo ryžtą: „Aš viską dariau vienas. Apie tai nežinojo nė vienas žmogus bendrovėje ir niekas iš mano šeimos narių.
Prašau atsižvelgti į tai, kad mano sūnūs, sužinoję apie tai, tuojau pat kreipėsi į teisėsaugos organus.”
Bet labiausiai Ruth nustebino pasimatymas su vyru. Jis nė kiek nesigailėjo žmonių, kurie, netekę jam patikėtų didžiulių pinigų, gyvenimą baigė savižudybe.
Bernie juos pavadino skystablauzdžiais, kurie iš savęs atėmė brangiausia – gyvybę.
2009-ųjų birželį paskelbtas nuosprendis – B.Madoffas nuteistas 150 metų laisvės atėmimo bausme.
Teismo sprendimu buvo areštuotos visos sutuoktinių sąskaitos, o nukentėjusiųjų naudai – nekilnojamasis turtas: prabangus septynių kambarių butas Manhatano rajone, namas Long Ailande ir Palm Biče (Florida), jachtos ir asmeninis lėktuvas.
Dabar Ruth privalo atsiskaityti už kiekvieną apsipirkimą, jei išleidžia daugiau nei 100 dolerių. Tiesa, pasinaudojusi Bernie patarimais, ji išsaugojo šiek tiek pinigų.
Bet Ruth būtų atidavusi viso pasaulio turtus, kad tik būtų galėjusi atnaujinti santykius su sūnumis ir šešiais anūkais.
Kas rytą Ruth prabusdavo su mintimi, kad jos gyvenimas baigtas, nėra jokio tikslo keltis, rengtis, dažytis plaukus spalva, taip patikusia jos vyrui.
Kas rytą ji su baime skaitydavo laikraščius – gal vėl išlįs kokių nors nemalonių netikėtumų? Štai net 25 metus jos vyro sekretore dirbusi Eleanor, duodama interviu „Vanity Fair”, pareiškė, esą B.Madoffas flirtavo su visomis jaunutėmis darbuotojomis.
Bet labiausiai R.Madoff pribloškė „New York Post” straipsnis, kuriame buvo rašoma, kad jos vyras Bernardas smagindavosi su merginomis, kurias vadino „mažylėmis Ruth” – ilgakojėmis, mėlynakėmis blondinėmis, stebėtinai panašiomis į Ruth jaunystėje.
„Koks purvas, koks purvas”, – piktinosi Ruth, vieną po kitos tuštindama vyno taures. Ji pradėjo vartoti daug alkoholio, nes atrodė, kad niekada nenusiplaus ją aptaškiusio purvo.
Smulkutė moteris, apsigaubusi juoda skarele, vaškiniu tarsi numirėlės veidu dabar kasdien meldžiasi vienoje Manhatano sinagogų.
Jokios maldos ir rabino įtikinėjimai negali nuslopinti pernai gruodžio 10-ąją užgriuvusios naujos nelaimės – pasikorė vyresnysis sūnus Markas.
Ruth ėmė nebekęsti savo vyro. Geriau jau jį būtų pasodinę į elektros kėdę. Tai ištverti jai būtų lengviau nei žinoti, kad nebėra sūnaus.
Parengė Ona KACĖNAITĖ