Daugelį nustebinusi pergalė šiuose rinkimuose tapo svarbiu
šuoliu 66 metų politiko karjeroje. Iššūkį V.Zatleriui jis
oficialiai metė tik gegužės 23 dieną, likus nedaug laiko iki
kandidatų registravimo pabaigos.
A.Bėrzinis gimė 1944 metų gruodžio 10 dieną Nytaurėje,
kurioje 1958 metais baigė septynmetę mokyklą. 1962 metais Siguldos
jis baigė 1-ąją vidurinę mokyklą, o 1971 metais — Rygos
politechnikos institutą ir įgijo radiotechniko specialybę.
Laikotarpiu nuo 1970 iki 1988 metų dirbo įvairiose pareigose
gamybiniame susivienijime „Elektrons“, nuėjo kelią nuo inžinieriaus
iki direktoriaus. Nuo 1988 iki 1989 metų buvo Latvijos SSR buitinio
aptarnavimo ministro pavaduotojas, nuo 1989 iki 1993 metų -Valmieros
Liaudies deputatų tarybos deputatas, taip pat jos vykdomojo komiteto
pirmininkas.
Nuo 1990 metų gegužės iki 1993 metų birželio A.Bėrzinis buvo
Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1990 metų gegužės 4
dieną balsavo už Latvijos nepriklausomybės deklaraciją. Dalyvavo
Latvijos liaudies fronto veikloje - Valmieros rinkimų apygardoje ir
ekonomikos komisijoje.
Tuo pat metu A.Bėrzinis mokėsi Latvijos valstybiniame
universitete, kuriame 1988 metais gavo ekonomikos fakulteto diplomą
pramonės vadybos srityje.
Čia jis įgijo ekonomikos žinių, kurios pravertė, kai Latvija
1991 metais atkūrė nepriklausomybę ir pasuko laisvosios rinkos
link.
Nuo 1993 iki 2003 metų A.Bėrzinis buvo „Latvijas Universala
banka“ (Unibanka) prezidentu, banko „Skandinaviska Enskilda Bank“, „??
Unibanka“ prezidento patarėju. Nuo 2006 metų lapkričio buvo
Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentu.
Latvijai 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą (ES),
sėkmingai veikusį „Unibanka“ įsigijo Švedijos bankas SEB.
Šis žingsnis A.Bėrziniui suteikė galimybę baigti karjerą
versle ir, kaip skelbė žiniasklaida, gauti didžiausią Latvijoje
pensiją - 4 tūkst. latų (beveik 20 tūkst. litų), kai šalyje
vidutinis atlyginimas tebuvo 177 latai (apie 800 litų).
Tačiau A.Bėrzinis tvirtina puikiai suvokiantis eilinių Latvijos
gyventojų padėtį, dar labiau apsunkintą vyriausybės įvestų
griežtų taupymo priemonių. Jis teigė būsiantis idealus
prezidentas.
„Jeigu nesugebate pasirūpinti savimi, kaip galite tikėtis
pasirūpinti šalimi?“ - politikas skelbė per savo rinkimų
kampaniją, nesulaukusią didesnio susidomėjimo.
Oficialioje turto ir interesų deklaracijoje A.Bėrzinis nurodė
turintis kelių milijonų eurų santaupų ir vertybinių popierių,
taip pat nemažai nekilnojamojo turto.
Vienoje televizijos tiriamosios žurnalistikos laidoje praeitą
sekmadienį buvo paskelbta, kad A.Bėrzinio pagrindinė rezidencija -
didelė užmiesčio vila, esanti už valandos kelio nuo Rygos - buvo
oficialiai pastatyta kaip svečių namai ir poilsio kompleksas, iš
dalies finansuojas ES lėšomis. Ketvirtadienį A.Bėrzinis
pareiškė, kad jokių pažeidimų nebuvo.
2005 metais A.Bėrzinis nesėkmingai kandidatavo į sostinės
Rygos savivaldybės deputatus pagal Latvijos žaliųjų ir
valstiečių partijos (ŽVP) sąrašą.
Jis taip pat dirbo Latvijos komercijos rūmų ir nacionalinių
energetikos įmonės „Latvenergo“ valdybose, o pernai spalį buvo
išrinktas į Seimą.
Tapęs ŽVP deputatu, jis užmezgė ryšius su šio bloko lyderiu
- politiku ir verslininku Aivaru Lembergu, kuris laikomas vienu iš
trijų Latvijos oligarchų, užsitraukusių V.Zatlerio rūstybę.
Pasak žaliųjų deputatės Ivetos Grigulės, A.Bėrzinis yra
„patikimas, rimtas vyras, kuris gyvenime daug pasiekė“.
„Jo kojos tvirtai ant žemės, ir jam neįmanoma plauti smegenų
visokiomis ekonomikos teorijomis. Jis yra ekspertas ir nesileis
klaidinamas. Tai bus nepaprastai svarbu ateinančius ketverius metus“,
- pabrėžė įstatymų leidėja.
A.Bėrzinis turi seserį ir du brolius. yra išsiskyręs ir turi
tris vaikus. Su dabartine partnere augina vieną vaiką. Turi taip pat
du vaikus, gimusius ankstesnėje santuokoje, - dukrą Evą ir sūnų
Aigarą.
1998 metais per Norvegijos karaliaus vizitą į Latviją buvo
padovanotas Norvegijos Šv.Olafo 4-ojo laipsnio ordinu, 2000 metais
gavo Latvijos Trijų Žvaigždžių III laipsnio ordiną ir 1991 metų
barikadų dalyvio atminimo ženklą.