Rūpestingai apgalvodama kiekvieną ištariamą frazę mergina atskleidė kai kurias išgyventos kovos su mitybos sutrikimu detales. Allegros teigimu, tuomet ji jautėsi nepajėgi susidurti su realybe.
Pirmą kartą apie tai, jog dukra serga anoreksija, D.Versace viešai prabilo 2007-aisiais, kuomet liga jau buvo daugiau nei akivaizdi.
A.Versace pasakojo troškusi būti tiesiog niekuo, niekieno neatpažįstama žiniasklaidos nedominanti mergina minioje. Allegra baigė teatrologijos studijas ir tvirtino buvusi laiminga vaidindama nepriklausomuose filmuose, kurių žmonės beveik nežiūrėdavo.
Anot merginos, galimybė užsiimti mėgstama veikla bei pačiai užsidirbti pinigų ją žavėjo. Bet kokiu atveju, kad ir kur beeitų, kad ir ką beveiktų, Allegra visur buvo Versace. Ją nuolat persekiodavo – Europoje, JAV – bet kuriame pasaulio kampelyje žiniasklaida troško žinoti kiekvieną D.Versace dukters gyvenimo smulkmeną.
Sulaukusi pilnametystės Allegra tapo pusės Versace klano turto paveldėtoja. Nepaisant to, mergina teigia išnaudojanti kiekvieną galimybę savarankiškai užsidirbti pinigų – vaidina, siuva, kuria, modeliuoja.
A.Versace tikina nepaprastai mėgstanti darbus, kuriais gali užsiimti vienumoje – tuomet ji netrukdoma gali jaustis tiesiog niekuo, kaip visuomet svajojo. Mergina liūdnai pasakoja, jog priprasti galima turbūt prie visko, tačiau tik ne prie to, jog kiekvienas tavo žingsnis yra sekamas, fotografuojamas, aprašomas, komentuojamas.
Prieš ketverius metus Versace atstovas spaudai viešai perskaitė D.Versace vardu parašytą laišką, kuriame ekstravagantiškoji dizainerė pripažino atžalą jau daug metų sergant rimtu mitybos sutrikimu – anoreksija. D.Versace tikino, jog Allegrai pagelbėti mėgina geriausi pasaulio medikai ir pridūrė neprarandanti vilties, kad kovą su mirtina liga dukra nugalės.
Mažoji Allegra buvo 1997-aisiais nužudyto dėdės Gianni Versace numylėtinė. Interviu žiniasklaidai mergina pasakojo ištisus metus po dėdės mirties bijodavusi išeiti iš kambario ir net retai kada atitraukdavusi užuolaidas. Vėliau Allegra tvirtina viską pamiršusi – tai, kaip klaikiai jautėsi po nelaimės, kaip atrodė velionis dėdė bei koks buvo jos gyvenimas iki Gianni mirties. Vėliau prisiminimai netikėtai grįžo, priversdami merginą susidurti su gąsdinančia tuštuma.
Prisimindama velionį dėdę A.Versace sakė, jog Gianni nedirbo – jis tiesiog gyveno, nes darbas buvo jo gyvenimas. Allegros teigimu, po dėdės mirties ji nesutiko nė vieno žmogaus, bent kiek panašiu į jį valia, ryžtu, užsispyrimu, drąsa ir optimizmu. Gianni buvo ypatingas, tikina A.Versace.
Kažkada komentuodama velionio brolio sprendimą palikti tokią didelę šeimos turto dalį jos dukteriai, D.Versace pasakė, jog jos vaikai buvo ir Gianni vaikai. „New York Magazine“ D.Versace yra pasakojusi, jog dar būdama devynerių Allegra drauge su dėdė jau buvo aplankiusi visus įmanomus muziejus JAV, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tiek mažoji Allegra, tiek Gianni buvo dideli meno mylėtojai.
D.Versace sakė, jog kai jos brolis jau sirgo vėžiu – klastinga liga ėmė kamuoti G.Versace likus dvejiems metams iki mirties – šis jai pasakęs, kad norėtų palikti Allegrai viską, ką turi. Paklaustas, kodėl, atsakė tiesiog norįs būti tikras, jog jo mylimiausiai mergaitei niekada nieko netrūks.