Anksčiau vis nerasdavęs laiko šeimai, šiandien Egmontas švyti: „Ši moteris užpildė visas mano spragas. Esu pasiruošęs naujam gyvenimo reisui aukštai virš debesų!“
Reda ir Egmontas ilgai buvo tiesiog geri pažįstami. Jie guosdavo vienas kitą vienatvės akimirkomis, nes ieškojo vienas kitam antros pusės.
„Kažkurį vakarą mudu kalbėjomės telefonu ir... apsiverkėme. Rodos, pasaulis po mūsų kojomis, abu galime turėti viską, ko norime, bet... Tai nieko neverta, jei neturi artimos sielos. „Reda, pamatysi, tu dar sutiksi savo žmogų“, – kartojo man ne sykį, tik nė vienam net į galvą nešovė, kad tas žmogus galėtų būti jis! Mantas piršo man savo draugus, aš dairiausi jam tinkamos merginos. Meilė atėjo tada, kai jau nesitikėjome jos rasti... Kalbėjomės kalbėjomės ir netikėtai supratome, kad suradome vienas kitą“, - žurnalui „Žmonės“ pasakoja moteris.
„Būdamas vienas, apkeliavau pusę pasaulio. Nuostabaus grožio saloje Indijos vandenyne, į kurią mudu su Reda dar būtinai nuvažiuosime, į vandenį išmečiau butelį su laišku. Parašiau, kad ieškau amžinos gyvenimo draugės, kuri išmestų brangius savo labutinus ir su manimi eitų basa per karštą smėlį į pasaulio kraštą. Dėl beprotiško gyvenimo ramybėje... Šią frazę laiške kartojau daug kartų. Kai su Reda atradome vienas kitą ir ji užsiminė, kad dėl mylimo vyro eitų basa per sniegą, apstulbau: negi ji gavo mano laišką? Juk pasakė tą patį, tik kitais žodžiais!.. Tai moteris, kuri renkasi tikrą meilę, o ne prabangius batus ir akimirkos šlovę“, - taip apie mylimąją pasakojo Egmontas.
Aplinkiniai ilgai negalėjo patikėti, kad jie pamilo vienas kitą. Pora pataria nustoti lažintis, kiek ilgai jie bus kartu, nes šie jausmai jiems - labai svarbūs.
