„Negalėjau atsiimti Auksinio kryžiaus. Parašiau laišką mamai, paprašiau, kad ji tai padarytų už mane. Kalbėjau apie tai, kas man iš tiesų skaudu ir svarbu: šitokia galybė be proto talentingų žmonių – fizikų, medikų, menininkų, galinčių atverti Lietuvai duris į pasaulį, išvažiuoja iš jos. Jų nebėra! Ar tu manai, kad tada, kai nesifilmuoju jokiame seriale ir gaunu nuogą atlyginimą iš teatro, nepagalvoju, jog reikėtų susirinkti vaikus ir dingti iš čia?
Žinau tik tiek, kad neauginu Lietuvos patriotų. Mano sūnūs nesimokys Lietuvoje, kur mokslas brangesnis nei užsienyje. Jie gaus geresnį išsilavinimą, ir durys į pasaulį jiems bus plačiau atvertos. Nukišusi į širdies kampą sentimentus, pati lengvai palikčiau Lietuvą, jei žinočiau, kad kitur tikrai būsiu laiminga, net ir nevaidindama scenoje“, - sakė G.Latvėnaitė.