G.Vitkevičiūtė sako, kad jos knygoje sukrito penkiasdešimt devynios trumpos istorijos.
„Vardai tikri ir istorijos neišgalvotos. Tiesiog pamatytos mano akimis ir išgirstos mano ausimis. Čia nėra pamokymų, vertinimų, pabaksnojimų, kas gerai ir kas – ne. Tiesiog man dangus atsiuntė žmonių, kurie pasakoja gražius nutikimus arba gyvena įdomų gyvenimą. Tai ir išsiliejo popieriuje. Net knygos žanro negalėčiau įvardyti. Greičiausiai tai – žaidimai su žodžiais, kurie man labai svarbūs.
Knygoje namus rado ir tai, ką dariau daug metų, – rinkau vadinamąjį žodžių banką: rašiausi žodžius, turinčius kelias skirtingas reikšmes. Pilnus sąsiuvinius, užrašų knygeles tų homonimų turėjau. Anksčiau ar vėliau jie privalėjo gimti. Dabar man ramu, jaučiuosi išlaisvėjusi“, - sako moteris.