Kitoks žvilgsnis į save, dėmesys (kad ir kaip norėtųsi ne vien tik teigiamas), abejonės, baimė ir... slaptos viltys. Tai yra tai – kuo aš dabar gyvenu.
Esu vardu Ieva, tačiau mano gimtuosiuose kraštuose (Skuodo r.) tikrų šaknų žemaitis šį vardą tars „Eiva“. Man tai be galo miela, orginalu ir sava. Gimiau ir užaugau kaime, apsupta žmonių, kurie kupini nesuvaidinto nuoširdumo, „dūšios“ stiprybės ir tiesaus žvilgsnio. Šių žmonių dėka, savo dar jauname gyvenime pamačiau, patyriau ir supratau, kad gyvenimo prasmė - yra jos ieškojimas. Galbūt šis suvokimas mane ir atvedė į Klaipėdą, kur baigiau S.Šimkaus konservatoriją, akordeono specialybę. Galiu drąsiai teigti,kad knygos ir muzika – tai dvi iki šiol mano gyvenime tvirtas pozicijas išlaikiusios palydovės.
Baigusi konservatoriją, tęsiau savo „ieškojimus“. Įstojau į M.Romerio universiteto teisės ir valdymo studijas. „Toks didelis šuolis – nuo muzikos prie teisės“, „Visko mokydamąsi nieko taip ir neišmoksi...“. Teko išgirsti įvairių nuomonių, tačiau vis dėl to, pasilieku prie savosios – geriau įvairiapusė erudicija, nei vienpusis žmogaus mąstymas.
Koks jausmas patekus tarp “Mis Lietuva 2011” finalininkių? Apėmė džiaugsmas, pasididžiavimas ir laukimas! Deja. Jaučiausi sutrikusi, išsigandusi, visos atrankos metu bandžiau atrodyti savim pasitikinti mergina, tačiau vos išnirus kamerai ar blykstei, nudelbdavau akis ir nervingai ieškodavau tinkamos rankų padėties. „Reikia pozuoti, šypsotis ir „gaudyti“ kamerą!“, - patartų bet kuri populiarumo sistemą „atkirtusi“ Lietuvos žvaigždutė. Aha. Lengva pasakyti! Kai tau prieš nosį ilgakojė gražuolė vizgina bikiniu aptemptą užpakaliuką su idealiai lygia oda ir be gramo riebaliukų, tavo šypsena šiam kadre atrodytų kaip bebro dantys iš „Colgate“ reklamos...
Juokai juokais, bet sutikusi dalyvauti šiame konkurse, turėjau ne vieną nemigo naktį. Kam man viso to reikėjo? Ar užteks drąsos atlaikyti aplinkinių nuomonę ir komentarus? Ar pakaks jėgų ir pasitikėjimo savimi? Ir svarbiausia: Ar pajėgsiu žmonėms atskleisti ir pateikti save tokią kokia esu realiame gyvenime? Ne fotografijose, ne sumontuotuose siužetuose ir ne ant podiumo, kur kiekvieną šypseną turi plėšte išplėšti ir plačiai šypsotis, nors į tave žvelgia nedraugiškos akys ir besišnibždantys veidai. Be abejo, galiu parodyti savo baltų dantų eilę ir papasakoti jums, kokia aš protinga,tačiau paprasta, kokia aš kukli, tačiau tuo pačiu ir savim pasitikinti,kokia aš graži ne tik savo išore, bet ir vidumi. Be abejo, galiu jums papasakoti, kad su jos ekscelencija D.Grybauskaite sekmadieniais geriu arbatą, o kasdien pietums sukertu 3 cepelinus su dviguba porcija spirgučių padažo ir šitaip nepriaugu nė vieno papildomo kilogramo! Mes galim jums daug ką papasakoti, tačiau kuo tikėti, pasirenkat Jūs.
Su baime ir nerimu laukiau pirmųjų fotosesijų, repeticijų. Vienintelis mano noras buvo, kad viskas kuo greičiau pasibaigtų. Nereikia man nei tos karūnos, nei tų titulų, atiduokit man mano vasarą! Tačiau vienas žmogus yra man pasakęs išmintingus žodžius: „Ir gera, ir bloga – viskas praeina“. Aštrią savikritiką pakeitė naujų, kažkur slėptų bruožų ir savybių atradimas, o abejones ir baimę – stipresnis tikėjimas ir šiais laikais taip visur reikalaujama bei branginama patirtis. Ir nesvarbu,kad ir koks jos pobūdis.
Labiausiai baiminausi mane supančių žmonių reakcijos. Pasmerks? Paskatins? Ar tiesiog palaikys tuštute ir ignoruos? Likau maloniai nustebinta. Žinoma, draugai ir giminaičiai visada palaiko, drąsina, tai savotiška nerašyta jų pareiga. Tačiau, kai sulaukiu nepažįstamų žmonių komplimentų, padrąsinančių laiškų, kuriuos rašo ne tik vaikinai prašydami telefono numerio, vis labiau imu tikėti grožio suvokimo subjektyvumu.
Galbūt ir banaliai nuskambės, tačiau šis konkursas man yra savęs išbandymas. Ir tikrai ne to,kaip man sektųsi tapti gražiausia tarp gražiausių. Tai išbandymas mano ištvermei, mano atsparumui kandiems žvilgsniams ir replikoms, mano pasitikėjimui savimi, kuris susvyruoja kaskart išgirdus nors ir nepagrįstą kritiką, mano užsispyrimui pagaliau išnaudoti gyvenimo man teikiamas galimybes. Cituoju šiandienos repeticijoje jau mintinai išmoktą frazę: “Išsitiesiam, galvas aukštyn, šypsenos veiduose ir žingsniuojam į priekį.“
Už I.Gervinskaitę galite balsuoti čia: https://mislietuva.lrytas.lt